Vasaros pradžioje Susisiekimo ministerija pažadėjo iki kitų metų įrengti 10 naujų elektromobilių įkrovimo stotelių dviejose pagrindinėse šalies kelių arterijose. 2017-iems artėjant į pabaigą, iš Susisiekimo ministerijos šiuo klausimu – vis dar tyla.Vasaros pradžioje Susisiekimo ministerija pažadėjo iki kitų metų įrengti 10 naujų elektromobilių įkrovimo stotelių dviejose pagrindinėse šalies kelių arterijose. 2017-iems artėjant į pabaigą, iš Susisiekimo ministerijos šiuo klausimu – vis dar tyla.
Visgi naujienų portalui Alfa.lt pasidomėjus, kaip vyksta projekto eiga, ministerijos atstovai ramina ir tikina, jog darbai bus baigti laiku. Viliamasi, jog nepaisant nepalankių oro sąlygų projektas bus užbaigtas ir jau kitąmet elektromobilių ir įkraunamų hibridinių automobilių savininkai galės sklandžiau keliauti šalies keliais.
Darbus apsunkino trikdžiai
Birželio mėnesį išplatintame pranešime buvo teigiama, jog iki 2017 m. pabaigos planuojama įrengti ne mažiau 10 viešųjų didelės galios įkrovimo prieigų automagistralėse Vilnius–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys. Šalia kelių, priklausančių transeuropiniam transporto tinklui, ir šalia kietų valstybinės reikšmės kelių iki 2020 m. įrengti ne mažiau kaip 19 veikiančių viešųjų elektromobilių didelės galios įkrovimo prieigų, o iki 2022 m. – ne mažiau kaip 28 vnt.
A. Teškevičiaus nuotr.
Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyrius Alfa.lt informavo, jog 2016 m. spalio 4 d. po viešojo pirkimo konkurso buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ dėl elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo minėtų magistralinių kelių poilsio aikštelėse.
„Darbai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius. Pradėti prieigų įrengimo darbai strigo dėl elektros kabelių atvedimo problemų: dideli atstumai nuo artimiausios pastotės, privatūs sklypai. Todėl 2017 m. gegužės 15 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl sutartyje numatytų darbų termino pratęsimo iki 2017 m. rugpjūčio 15 d.“, – situaciją aiškina Susisiekimo ministerija.
Tikisi baigti gruodžio viduryje
Pasak ministerijos atstovų, pasibaigus sutarties pratęsimo terminui prieigos buvo įrengtos, tačiau nebuvo įrengta susijusi infrastruktūra, t. y. stoginės. Jos yra būtinos darbų pridavimui, kadangi projektas finansuojamas Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis, o šiems taikomi ypač griežti reikalavimai atitikti pirkimo reikalavimuose nustatytoms normoms.
„Kadangi ir po sutarties pratęsimo rangovai nebuvo įvykdę įsipareigojimų, jiems buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai, vyko darbus raginantys greičiau baigti susitikimai, galiausiai rangovui buvo pateiktas įspėjimas dėl sutarties nutraukimo, jei darbai nebus baigti iki 2017 m. lapkričio 15 dienos“, – komentuoja ministerija.
Anot jos, rangovas pagal visus reikalavimus jau įrengė elektromobilių įkrovimo prieigas ir prašo organizuoti darbų priėmimą: „Atlikti paskutinius darbus objektuose, motyvuodamas kvalifikuotų specialistų stygiumi ir nepalankiomis oro sąlygomis, rangovas yra įsipareigojęs iki 2017 m. gruodžio 15 d. Darbų pridavimo bei priėmimo trukmė – iki 20 darbo dienų“.
Lietuva privalo elektrifikuotis
ES siekia, jog transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kiekis kasmet būtų mažinamas. Šiandien automobilių gamintojams netgi yra numatyti tam tikri reikalavimai šių transporto priemonių varikliams. Bendras tikslas – pasiekti, kad 2020 m. vidutinė visų naujų ES automobilių parko CO2 emisija neviršytų 95 gramų kilometrui (2014 m. buvo 123,4 gramai kilometrui).
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vadovo Virginijaus Paužos teigimu, kalbant tik apie Lietuvą, su elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra susijęs vienas svarbus rodiklis – kad iki 2025 m. visi įregistruoti nauji elektromobiliai Lietuvoje sudarytų 10 proc. visų per metus parduodamų naujų automobilių.
„Kitaip tariant, visu Lietuvos mastu yra skatinamas būtent elektromobilių naudojimas, o ne įprastu kuru varomų automobilių, tarp kurių patenka ir hibridiniai automobiliai. Hibridiniuose automobiliuose didžiąja dalimi naudojamas iškastinis kuras, nes šiuo metu hibridinio automobilio baterijos neužtikrina poreikio nuvažiuoti didesnį atstumą, priešingai nei elektromobiliai, kurių baterijos tobulėja tikrai sparčiu tempu“, – Alfa.lt sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje visos lengvatos orientuotos į elektromobilių naudojimo skatinimą, pagal galimybes maksimaliai atsiribojant nuo iškastiniu kuru varomų automobilių.
