Naftos magnatams artėja liūdnos dienos, kadangi pasaulis vis labiau atkreipia dėmesį į aplinkosaugą ir žaliąją energiją. Ypač daug dėmesio skiriama automobilių pramonei, kadangi transporto priemonių išmetamosios dujos ne ką mažiau nei jėgainės ir fabrikai teršia aplinką.Naftos magnatams artėja liūdnos dienos, kadangi pasaulis vis labiau atkreipia dėmesį į aplinkosaugą ir žaliąją energiją. Ypač daug dėmesio skiriama automobilių pramonei, kadangi transporto priemonių išmetamosios dujos ne ką mažiau nei jėgainės ir fabrikai teršia aplinką.
Pasaulį sudrebinus „dyzelgeito“ skandalui, kuomet koncernas „Volkswagen AG“ buvo pričiuptas klastojant CO2 emisijų duomenis, automobilių industrija dar labiau atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Tuomet vadovybė pažadėjo, kad „Volkswagen“ taps gerokai žalesnė ir draugiškesnė aplinkai.
Visgi ne tik „Volkswagen“ nusprendė elektrifikuotis. Kai kurios automobilių gamintojos ir netgi valstybės netolimoje ateityje tars „sudie“ įprastiems vidaus degimo varikliams. Lietuva kol kas šiuo klausimu viešai neišreiškė jokios pozicijos, tačiau Susisiekimo ministerija neslepia apie tai pagalvojanti.
Lietuvoje atidaryta pirmoji elektromobilių greitojo įkrovimo stotelė (© Alfa.lt)
Radikalus „Volvo“ ir Prancūzijos sprendimas
Liepos pradžioje Prancūzija paskelbė, kad iki 2040-ųjų ketina savo šalyje uždrausti pardavinėti automobilius, varomus įprastu kuru. Prancūzijos ekologijos ministras pasidžiaugdamas šiuo valdžios sprendimo teigė, kad tai duos impulsą revoliucijai visame pasaulyje.
Taip pat neslepiama, jog tai yra didelė paspirtis siekiant klimato kaitos susitarimo tikslų įgyvendinimo, o minėtasis dokumentas buvo pasirašomas ne kur kitur, o būtent Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Beje, prancūzai neslepia, kad tokį radikalų sprendimą priimti paskatino JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Būtent jo iniciatyva JAV nusprendė išstoti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo. Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį D.Trumpo sprendimą stipriai sukritikavo ir paragino kitas šalis dar labiau susikoncentruoti siekiant išsaugoti mūsų planetą.
Tiesa, Prancūzija nenurodė, kas laukia įprastais degalais varomų automobilių. Taip pat parengtame plane yra nurodoma, kad šalis pasiryžusi suteikti finansinę paramą mažesnes pajamas gaunantiems subjektams, jei šie neįstengs įsigyti ekologiškų transporto priemonių.
Beje, Švedijos automobilių gamintoja „Volvo“ taip pat pranešė nuo 2019 m. planuojanti gaminti vien elektrinius arba hibridinius automobilius. „Volvo“ tapo pirmuoju didžiuoju automobilių gamintoju, visiškai atsisakančiu tradicinių vidaus degimo variklių.
Kompanija laikotarpiu nuo 2019 iki 2021 m. žada pristatyti penkis naujus automobilių modelius. Du iš jų gamins švedams priklausantis gamintojas „Polestar“, o likusias tris – pati „Volvo“.
Tuo metu Norvegija, Europoje lyderiaujanti pagal elektromobilių kiekį, pasiryžusi prie tokių automobilių visiškai pereiti gerokai anksčiau – jau 2025 metais. Šalies valdžia nuo 2020 metų į Norvegijos sostinę Oslą ketina įsileisti tik elektromobilius. Vokietija su Indija panašių priemonių žada imtis iki 2030 metų.
Sprendimas paliestų negreitai
Susisiekimo ministerija, paklausta apie „Volvo“ bei Prancūzijos sprendimą elektrifikuotis, naujienų portalui Alfa.lt atsiųstame atsakyme teigė, jog viena pagrindinių politinių problemų tiek Europos Sąjungos (ES), tiek pasauliniu mastu yra klimato kaita ir optimalių sprendimų šiai problemai spręsti paieška.
2011 m. Europos Komisija Baltojoje knygoje paskelbė bendrą tikslą – siekti, kad iki 2030 m. perpus sumažėtų įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimas miestuose; iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų. „Bendrą Europos tikslą galima pasiekti nuosekliai, visoms ES šalims kartu savo miestuose įgyvendinant nusistatytas priemones, kurias kiekviena valstybė ir jos miestai planuoja individualiai, atsižvelgdami į įvairius faktorius ir savo galimybes“, – rašoma atsakyme.
Matas Buzelis, „Autoplius“ plėtros vadovas, vertindamas „Volvo“ planus atsisakyti įprastų vidaus degimo variklių savo modeliuose, teigė, jog toks kompanijos sprendimas yra rizikingas ir drąsus, kadangi gali stipriai sumažinti jos automobilių pardavimo mastą.
„Tačiau nė neabejoju, kad tokiu pavyzdžiu jau visai netrukus paseks ir kiti automobilių gamintojai – taršos mažinimas pasauliui reikalingas ir smagu, kad įvyko toks didelis postūmis“, – pridūrė M. Buzelis.
Visgi, pasak pašnekovo, Lietuvos automobilių rinką „Volvo“ sprendimas palies negreitai, kadangi šalyje populiariausi 11–15 ir 16–20 metų amžiaus grupių automobiliai, o naujų prabangių automobilių pardavimas – labai kuklus.
„Jeigu tai palies Lietuvos automobilių rinką, sakykime, nuo tada, kai „Volvo“ gamins automobilius tik su elektriniais arba hibridiniais varikliais, tai nebent tik tos markės atstovai patys pastebės pardavimų sumažėjimą.
Ne paslaptis, kad tokie modeliai – brangesni nei tradiciniai, tik su vidaus degimo varikliais. Tačiau, kita vertus, šalyje vis daugiau parduodama elektrinių bei hibridinių automobilių, žmonės vis labiau giria šias technologijas, todėl gali būti, kad dėl tokios taktikos ilgalaikėje perspektyvoje pardavimų apimtys net padidės. Tačiau tai – ne kelių, o bent dešimties metų klausimas“, – kalbėjo ekspertas.
Lietuvai tai būtų kilpa
Nors Europos šalys jau vis garsiau kalba apie taršiųjų automobilių draudimą, Lietuvoje, panašu, tokios idėjos yra aptariamos, tačiau vertinamos ganėtinai skeptiškai.
„Visiškai uždrausti benzinu ar dyzeliu varomas transporto priemones, taip ribojant ir žmonių judumą, nėra išeitis, todėl siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą – įprastu kuru varomas transporto priemones keisti naudojančiomis alternatyvius degalus, atnaujinti viešojo transporto parkus ir kt. Su šiais tikslais ir numatomomis jų įgyvendinimo priemonėmis transporto priemonių gamintojai ir pramonės subjektai supažindinami iš anksto, kad galėtų planuoti investicijas ir gamybos kryptis“, – teigia Susisiekimo ministerija.
Siekiant įgyvendinti Europos Komisijos iškeltus tikslus, 2015 m. Lietuvoje buvo patvirtintos Darnaus judumo mieste planų rengimo gairės, pagal kurias Lietuvos miestai pradėjo rengti darnaus judumo planus.
Įgyvendinant šiuos planus Lietuvos miestuose bus plėtojami ir integruojami skirtingi susisiekimo būdai, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam transportui ar aplinką mažai teršiančiam transportui, taip mažinamas oro užterštumas, triukšmas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir kt.
M. Buzelis, vertindamas galimybe Lietuvoje uždrausti automobilius su įprastais vidaus degimo varikliais, taip pat pridūrė, jog toks Lietuvos sprendimas būtų kilpa visiems naujų automobilių pardavėjams.
„Hibridiniai bei elektriniai modeliai – gerokai brangesni nei vidutinė 20,8 tūkst. eurų naujo automobilio kaina Lietuvoje. Nemanau, kad pirkėjo pasirinkimą turėtų riboti valstybė, ypač – įvertinant faktą, kad nauji automobiliai pagal kiekį sudaro tik apie 7 proc. iš visos automobilių rinkos. Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, tai galėtų įvykti nebent tada, kai „Volvo“ strategiją perimtų didžioji dauguma gamintojų – gal po 20 ar 30 metų. Kol kas apie tai galvoti nėra jokio pagrindo“, – teigė jis.
Lietuva dominuoja
Pagal alternatyviais degalais varomų iš užsienio įvežamų automobilių kiekius Lietuva dominuoja tarp Baltijos šalių.
Per antrąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą įvežta 1600 automobilių. Tai sudaro 4,1 proc. iš visų pastoviai registracijai įvežtų automobilių (Latvijoje – 2,1 proc., Estijoje – 0,7 proc.). Tai puikiai matosi ir pažvelgus į taksi automobilių parkus – gatvėse vis dažniau pastebimi „Toyota Prius“ hibridai, kurie dėl pigių eksploatacinių išlaidų iš rinkos stumia tradicinius automobilius (su benzininiais ar dyzeliniais varikliais).
Žiūrint į naujų automobilių rinką, Lietuvoje iš visų naujų transporto priemonių, modelių su alternatyviais degalais varomais varikliais yra 4,6 proc., Latvijoje – 5,1 proc., Estijoje – 4,7 proc. Visose Baltijos šalyse tokio tipo transporto priemonių augimas yra simbolinis – didėja vos keliomis procentinio punkto dalimis kasmet. Tuo tarpu Vakarų Europoje hibridinių automobilių augimas per metus ūgteli apie 30 proc., o elektrinių – daugiau nei 60 proc.
Pasak M. Buzelio, Lietuva neturi tokios palankios infrastruktūros elektromobiliams – labiausiai trūksta mokestinių lengvatų, kurios pabrėžtų ekonominę elektromobilio įsigijimo naudą ir dar geriau paryškintų atsiperkamumą.
„Tačiau be didesnio tokio tipo automobilių parko negali būti dinamiškai plečiama infrastruktūra. Visa tai primena vištos ir kiaušinio klausimą – kas pirmiau turi atsirasti: ar elektromobiliai, ar baterijų įkrovimo stotelės?“ – retoriškai klausė „Autoplius“ plėtros vadovas.
