Skalbimo įpročiai anuomet ir skalbimo mašinų aušra

Skalbiniais rūpinamasi nuo seno, kadangi drabužiai susitepdavo ir gilioje senovėje. Pirmykščiai žmonės drabužius skalbdavo srauniuose upeliuose, o purvui pašalinti naudodavo trynimą akmenimis ar stambiu smėliu. Muilas buvo atrastas tik Senovės Romos laikais ir tuomet buvo gaminamas išties įdomiu būdu – sumaišant pelenus su įvairių aukojimų metu nugalabytų gyvūnų riebalais. Tai buvo iš ties seniai ir anuomet net toks keistos sudėties muilas atrodė tarsi didžiausia naujovė, o apie mechanizuotą skalbimą nebuvo nė kalbos. Taigi, kaip bėgant metams kito skalbimo būdai ir kaip atsirado skalbimo mašinos?

Didysis pavasario skalbimas

Šiais laikais įprasta drabužius ir kitą tekstilę skalbti tada, kada prireikia, o dažniausiai – savaitgaliais. Prieš keletą šimtmečių sau leisti dažnai skalbti drabužius galėjo tik dideli ponai. Jie įprastai turėdavo labai daug drabužių, todėl susipurvinusius skalbinius jie kaupdavo ir skalbdavo pakankamai retai – kas kelias savaites ar net kas kelis mėnesius. Prastuomenė neturėjo galimybės kaupti drabužius skalbimui, tačiau negalėjo ir kas savaitę leisti laiką skalbiant, tad jiems buvo įprasta vaikščioti purvinais drabužiais. Pavasaris visuomet buvo laikomas švaros laikotarpiu, kuomet reikia po žiemos susitvarkyti buitį. Būtent tada kaimuose ir miestuose buvo vykdomi masiniai skalbimai. Pavasarinė saulė padėdavo išdžiovinti ir net kiek nublukinti drabužius gryname ore. Tokie masiniai skalbimai buvo įprasti pietinėje Europos dalyje, kurioje didesnieji miestai įrengdavo netgi viešąsias skalbyklas, kurias aprūpindavo vandeniu.

Pirmoji skalbimo evoliucijos pakopa – skalbimo lenta

Skalbimas rankomis klestėjo išties ilgai, o prieš atsirandant mechaninėms skalbimo mašinoms buvo ieškoma kitų metodų, kaip švariau išskalbti purvinus drabužius. Taip buvo atrastos skalbimo lentos, kurios kiek pagerino skalbimo kokybę lyginant su akmenų ir smėlio naudojimu gilioje senovėje. Metalinės gofruotos lentos, muilas ir karštas vanduo tuo metu buvo neįtikėtinai pažangus ir kokybiškas skalbimo būdas, apie kurį pagalvojus šiuolaikiniam žmogui plaukai piestu stojasi. Skalbimo lentos buvo išrastos ir imtos naudoti tik 18-ojo amžiaus pabaigoje, tačiau išliko tikrai ilgai ir buvo naudojamos dar 20-ojo amžiaus viduryje.

Skalbimo mašinų epochos pradžia

Pirmąją skalbimo mašiną su būgnu, laikomą šiuolaikinių skalbimo mašinų pradininke, 1851-aisiais metais išrado amerikietis James King. Tai buvo medinė skalbimo mašina, valdoma rankiniu būdu, tačiau tai jau buvo didelis pasiekimas, leidžiantis kiek nutolti nuo įprasto skalbimo rankomis. Žinoma, anuometinė skalbimo mašina nė iš tolo neprilygo dabartinėms, tačiau tai buvo pirmasis žingsnis ilgame evoliucijos kelyje. Pakankamai greitai, 1858-aisiais metais Hamilton Smith užpatentavo rotacinę skalbimo mašiną. Šis išradimas turėjo cilindrą, kuris buvo valdomas greta pritvirtintu ratu. Cilindras sukdamasis sukeldavo trintį bei sukurdavo vandens sroves, kurios padėdavo efektyviau išplauti drabužius. Žinoma, anuometinės skalbimo mašinos tikrai neturėjo automatinės gręžimo ar skalavimo funkcijos, tad nebuvo išvengta rankinio darbo. Juolab ir pačios skalbimo mašinos valdymas įprastai reikalaudavo nemažai jėgų.

Pirmoji elektrinė skalbimo mašina

Toras buvo pati pirmoji elektros energija maitinama skalbimo mašina, išrasta pačioje 20-ojo amžiaus pradžioje. Šią technologinę inovaciją užpatentavo viena iš Čikagoje veikusių kompanijų. Tai buvo pirmoji skalbimo mašina, turėjusi elektrinį variklį bei skalbimo būgną. Būtent tada atsirado ir iki šių laikų išlikusi kompanija „Whirlpool“ (anuomet pasivadinusi „Maytag Korporacija“), kuri savo veiklą pradėjo vos metai po stulbinančio elektrinių skalbyklių atsiradimo – dar 1911-aisiais metais. Tiesa, pirmosios elektrinės skalbimo mašinos buvo gaminamos Amerikoje, o Europoje jos vis dar buvo neįprastos. Europietiškos skalbyklės imtos gaminti tik 1951-aisiais metais, o neilgai trukus, 1978-aisiais metais rinkai buvo pristatyta pirmoji automatinė elektrinė skalbimo mašina.

Moderniosios skalbyklės išlikusios iki šių dienų

Atsiradus elektros energiją naudojančioms automatinėms skalbimo mašinoms prasidėjo technologinės lenktynės tarp buitinės technikos gamintojų. Jie ėmė ieškoti būdų, kaip sumažinti skalbyklių kainą bei pagerinti kokybę. Pavyzdžiui, pirmosios automatinės skalbimo mašinos turėjo savo pavarų dėžę, tačiau dabartinės kontroliuoja būgno sukimosi greitį automatiškai. Dabar tapo įprasta, kad skalbyklė automatiškai nustato skalbimo greitį atsižvelgiant į skalbinių kiekį ir tipą. Tačiau šią funkciją turinti skalbyklė buvo išrasta tik 1998-aisiais metais Naujojoje Zelandijoje. Iki pat 2001-ųjų metų skalbyklės buvo pakraunamos iš viršaus ir turėjo vertikalų būgną. Horizontalus būgnas pradėtas naudoti tik šio amžiaus pradžioje.

O kas laukia ateityje?

Manoma, kad ateities skalbimo mašinos bus orientuotos į aplinkos ir išteklių naudojimą. Jau dabar įvairūs buitinės technikos gamintojai rungtyniauja ne tik pristatydami išmanius įrenginius, tačiau ir investuodami į trečiojo pasaulio šalims pritaikytas skalbykles. Pastarosios naudoja itin mažai vandens ir mažai elektros energijos, o kai kurie modeliai net nereikalauja maitinimo šaltinio – drabužius būgnas išsuka tiesiog jį ridenant. Turint omenyje, kaip smarkiai skalbimo metodai pažengė per paskutinius kelis šimtus metų, išties sunku numatyti, kaip atrodys ateities skalbyklės. Tačiau galima net neabejoti – jos tikrai bus kur kas efektyvesnės nei tos, kuriomis naudojosi protėviai.