Ar plokštelių grotuvai atgimsta?

Plokštelių grotuvai pastaruosius 20 metų buvo gerokai primiršti, tačiau šiandien muzikos prekių pardavėjai vieningos nuomonės – patefonai populiarėja kasmet. Aišku, didėja ir jų pardavimai, tiek specializuotose parduotuvėse, tiek internetu.

1877 metais garsus amerikiečių išradėjas Tomas Edisonas sukūrė pirmąjį fonografą. Vėliau jis buvo tobulinamas daugybę metų, ir, atrodo, kad tobulėja iki šiol.

Senasis patefonas prieš naująjį plokštelių grotuvą

Galima šiek tiek pasimesti terminuose. Vakaruose šis prietaisas vadinamas gramofonu. Rytų Europoje – patefonu, nes „Pathe“ kompanija buvo žinomiausia gramofonų pardavėja ir gamintoja savo laiku, tad jos pavadinimas tapo bendriniu, kaip ir „Xerox“, „Pampers“, „Fairy“, „Keds“ ir kiti prekės ženklai, tapę bendriniais žodžiais. Dabar lietuviškai šis prietaisas vadinamas bendriniu plokštelių grotuvu. O priežastis yra skirtumas tarp klasikinio patefono ir naujojo.

Nauji patefonai tik iš išorės primena senuosius įrenginius. Dabar jie kur kas įdomesni ir prikišti naujausių technologijų. Populiariausios šiuolaikinių patefonų funkcijos be plokštelių grojimo: stiprintuvas su galimybe prijungti prie namų audio sistemos, FM radijas, grojimas iš USB laikmenos, grojimas iš SD kortelės, grojimas iš įrenginių, prijungtų per AUX jungtį (išmanusis telefonas, planšetinis kompiuteris ir kt. prietaisai, turintys 3,5 mm audio lizdą), MP3 grojimas, analoginio garso konvertavimas ir įrašymas į USB laikmeną arba kompiuterį MP3 formatu, integruotos kolonėlės, nuotolinio valdymo pultelis, LCD ekranas, įvairios jungtys papildomai audio įrangai prijungti. Galima sakyti, kad tai nedidelis muzikinis centras su plokštelių grojimo funkcija, nors ir vadinamas plokštelių grotuvu. Tiesa, yra ir patefonų su CD bei kasečių grotuvais, bet jis jau realiai primena muzikinį centrą, o ne paprastą nedidelį plokštelių grotuvą.

Senuosiuose patefonuose tiek galimybių tikrai nebuvo. Radijas – dar suprantama, bet visa kita dar tiesiog nebuvo išrasta...

Pranašumai?..

Technologijų pasaulyje esame įpratę domėtis pranašumais ir trūkumais. Patefonai yra ta sritis, kur įrenginiai perkami dėl vieno subjektyvaus pranašumo – muzikos skambesio. Analoginis garsas yra švaresnis nei skaitmeninis, todėl tai berods vienintelis rimtas pranašumas, dėl kurio šis prietaisas yra geidžiamas.

Visa kita – mados klausimas. Dauguma patefonų stengiasi išlaikyti klasikinę išvaizdą – kvadratinė dėžė su užveriamu stiklinius arba mediniu dangčiu, kad nedulkėtų. Integruotos garso kolonėlės, ratukinis valdymas, dideli mygtukai. Yra modelių net ir su kojelėmis, panelėmis, aptrauktomis tekstile, po kuria slepiasi visiškai šiuolaikiškos kolonėlės, bet įspūdis sudaromas toks, kad ši aparatas atėjęs iš praeito amžiaus 6 dešimtmečio.

Dar vienas rimtas pranašumas yra ne pačiame plokštelių grotuve, o vinilinėje plokštelėje. Tai ilgaamžiškumas. Šiuolaikiniu patefonu galima groti tą pačią plokštelę, kuri buvo grota prieš šimtą metų senuoju, dar rankomis prisukamu patefonu su variniu ragu vietoj kolonėlės. Deja, kompaktiniai diskai tokia savybe nepasižymi. Jie kur kas jautresni išorės poveikiui, lengviau braižomi, gadinami, prarandama informacija. Senosios vinilinės plokštelės turi savo vertę – jos brangios, kai kurios graibstomos kolekcininkų ir audiofilų.

Patefonus reanimavo... DJ

Patefonai, kaip technologija, buvo visiškai nurašyta atsiradus kompaktiniams diskams. Atsiradus USB atmintinėms imta nurašinėti ir kompaktinius diskus, tad vinilinėms plokštelėms tai buvo dar didesnis smūgis. Technologija buvo prie mirties, panašiai kokioje situacijoje dabar yra juostiniai fotoaparatai, tačiau ją nuolatos palaikė grupė žmonių. Tai repo ir R&B muzikos kūrėjai bei diskžokėjai – DJ. Dar senais laikais buvo atrasta ir ištobulinta „scratch“ grojimo maniera, kai vinilinė plokštelė yra rankomis atsukama į priekį ir atgal sukuriant girgždančios muzikos efektą. Toks „miksavimas“ naudojamas ir iki šiol, bet skaitmeniniu formatu grojant ir kompaktinius diskus, tačiau vinilinės plokštelės „braižymas“ buvo ir išliko unikalus. Dėl šios priežasties tūkstančiai muzikos didžėjų visame pasaulyje pirko vinilines plokšteles, ieškojo kokybiškos garso aparatūros savo vedamiems renginiams ir taip technologija išliko.

Dabar kilo hipsterių judėjimas, kuris vertina klasikinius ir retro dalykus – aprangą, aksesuarus, barzdas, muziką ir, žinoma, vinilines plokšteles. Tikras hipsteris privalo klausyti muzikos per patefoną iš tikros vinilinės plokštelės, nes tai labai šaunu...

Audiofilai yra žmonės, kurie nebūtinai linkę prie hipsterių judėjimo, tačiau jų pagrindinė vertybė yra super kokybiškas garsas, neeilinė muzika. Tai žmonės, kurie vertina gerus kūrinius, gerą garsą ir yra pasiryžę už tai sumokėti tūkstančius eurų. Jų dėka šiandien turime Premium klasės audio aparatūrą, kurią gamina JBL, „Bang&Olufsen“, „Bosse“ ir kitos garsios kompanijos. Šios kompanijos taip pat turi ir keletą patefonų modelių.

Nepasiturintys audiofilai gali įsigyti ne tokių garsių firmų gaminius. Neblogas namų plokštelių grotuvas kainuoja 150–200 eurų. Papildomai rekomenduojama įsigyti ir kokybišką audio sistemą. Ją galima prijungti ir prie televizoriaus, tad nauda dviguba. Profesionalus plokštelių grotuvas kainuoja kur kas daugiau, jį perka muzikos profesionalai, nuolatos dirbantys vakarėliuose. Jiems galioja specifiniai reikalavimai.

Įdomu tai, kad garsūs muzikantai vis dar leidžia vinilines plokšteles. Lietuvoje galima įsigyti Andriaus Mamontovo, Džordanos Butkutės, Lino Adomaičio, „Anties“, „Biplan“, „Fojė“ ir kitų atlikėjų vinilines plokšteles.