Nors yra netikinčių susietumo kvantine prigimtimi, dabar susietumo kvantinių koreliacijų kvantavimas yra įprastas dalykas. Tačiau viskas keičiasi, kai nagrinėjamos kvantinės koreliacijos neturinčios ryšio su susietumu. Didėja susidomėjimas nesusietų kvantinių koreliacijų panaudojimu, tikintis jų pritaikomumo.Nors yra netikinčių susietumo kvantine prigimtimi, dabar susietumo kvantinių koreliacijų kvantavimas yra įprastas dalykas. Tačiau viskas keičiasi, kai nagrinėjamos kvantinės koreliacijos neturinčios ryšio su susietumu. Didėja susidomėjimas nesusietų kvantinių koreliacijų panaudojimu, tikintis jų pritaikomumo.
„Prieš keletą metų mokslininkai pasiūlė naudoti kvantinį disonansą (angl. discord), kaip kvantinių koreliacijų matą, kai kalba neliečia susietumo idėjos, – pasakė Robertas Sera (Roberto Serra). – Kvantinis disonansas gali egzistuoti net atskirtose, nesusietose būsenose. Tačiau buvo suabejota kvantinėmis nesusietų būsenų savybėmis, nes tada pasidaro sudėtinga kvantuoti koreliacijas.“
Ieškodami vaistų, kurie padėtų stebėti koreliacijas laboratorijos sąlygomis, Robertas Sera kartu su grupe sukūrė metodą, kuris leidžia atpažinti neklasikines koreliacijas kvantiniame disonanse. Robertas Sera dirba San Paule, Brazilijoje (Federal University of ABC). Straipsnis, aprašantis darbo rezultatus, buvo atspausdintas „Physical Review Letters“ žurnale.
„Branduolinio magnetinio rezonanso sistemos kambario temperatūroje buvo sėkmingai panaudotos, tikrinant kvantinio skaičiavimo principus, – paaiškino Sera. – Buvo tiriama kvantinė šių stebėjimų prigimtis, kadangi šiose sistemose nėra susietumo. Mūsų eksperimente mes tiesiogiai atskleidėme kvantinę nagrinėtų sistemų prigimtį kambario temperatūroje. Buvo naudota chloroformo molekulė, nes tai paprasčiausia dviejų kubitų sistema. Vieną kubitą sukūrėme anglies branduolyje, o kitą – vandenilio branduolyje.“
Tada brazilų mokslininkai atliko manipuliavimą su tiriama sistema. Nors jie naudojo karštus kvantinius bitus, tačiau sistema iš tikrųjų veikė kaip kvantmechaninė. „Sistemoje buvo pažeista terminė pusiausvyra, esama fazinė koherencija galėjo atsispindėti kvantinėse koreliacijose kaip kvantinio disonanso matas“, – paaiškino Sera.
„Mūsų metodai gali būti pritaikyti kitoms sistemoms, tokioms kaip optinės sistemos. Tai gali leisti mums pasakyti, ar nagrinėjama sistema yra savo prigimtimi grynai klasikinė, o gal ji turi kvantines koreliacijas“, – pratęsė jis. Sera mano, kad panaudojant šiuos bandymus, kuriuos labai lengva atlikti laboratorijos sąlygomis, būtų galima vienareikšmiškai atsakyti, ar tokios rūšies koreliacijos yra iš tikrųjų kvantinėmis, ar tokiomis nėra.
„Išbandėme disonanso kvantiškumą kambario temperatūroje, ir šis aiškus kvantiškumas gali būti panaudotas kvantiniuose protokoluose, – mano Sera. Jis tiki, kad šis metodas gali būti panaudotas ir metrologijoje. „Mes pradėjome šių principų bandymus kvantinėje metrologijoje, naudodami šios rūšies sistemas bei tirdami neklasikines koreliacijas. Tikimės gauti naujus duomenis per kelis sekančius mėnesius.“
„Tikimės sukurti naujus ateities įrenginius bei pagilinti savo supratimą apie vaidmenį, kurį vaidina šios rūšies kvantiškumas, pavyzdžiui, kvantinėje komunikacijoje, – pratęsė Sera. – Vykdomas bendradarbiavimas tarp teoretikų ir eksperimentuotojų, ir mes tikimės, kad galime pasiekti dar daugiau parodydami kvantinių koreliacijų, tarp kurių neegzistuoja susietumas, naudingumą.“
