Per 1000 dienų NASA gali išlaipinti Mėnulyje mokslininkų „avatarus“ – nuotoliniu būdu jų valdomus humanoidus. Tokį projektą parengė Johnsono kosminio centro Inžinerijos direktoratas. Šiame NASA parengtame „projekte M“ numatyta nusiųsti į Mėnulį specialų robotą, kuris taptų Žemėje dirbančių mokslininkų akimis, rankomis ir kojomis.Per 1000 dienų NASA gali išlaipinti Mėnulyje mokslininkų „avatarus“ – nuotoliniu būdu jų valdomus humanoidus. Tokį projektą parengė Johnsono kosminio centro Inžinerijos direktoratas.
Šiame NASA parengtame „projekte M“ numatyta nusiųsti į Mėnulį specialų robotą, kuris taptų Žemėje dirbančių mokslininkų akimis, rankomis ir kojomis. Jis iš dalies būtų panašus į JAV bendrovės „Anybots“ ruošiamus nuotolinio valdymo robotus, kurie fiziškai atstovautų biure namuose likusiems ar į kelionę išvykusiems įmonės darbuotojams.
 NASA iliustr. |
|---|
Johnsono kosminio centro inžinieriai siūlo robotus Mėnulyje valdyti naudojant judesį perduodančius „kostiumus“ – pavyzdžiui, mokslininko rankos, apmautos sensorine pirštine, judesys būtų tiksliai atkartotas Mėnulyje veikiančio roboto. Pasak NASA specialistų, tokie sensorinio valdymo kostiumai padėtų mokslininkams geriau įsijausti į jiems atstovaujančių robotų vaidmenį, pavyzdžiui, imant Mėnulio paviršiaus mėginius ar kasant gruntą.
Pasak „Gizmodo.com“, pačioje pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programos pradžioje NASA mokslininkai radijo ryšiu konsultuodavo jame išsilaipinusius Amerikos astronautus. Pavyzdžiui, „Apollo 15“ ekspedicijos, pirmą kartą atsivežusios į Mėnulį elektrinę transporto priemonę, dalyvius „treniravo“ Kalifornijos technologijos universiteto geologas Leonas Silveris. Tai padėjo astronautams greičiau judėti po Mėnulį atkreipiant dėmesį į svarbiausius ir įdomiausius geologiniu požiūriu radinius. Tam tikra prasme tuometiniai astronautai taip pat buvo Žemėje likusių mokslininkų „avatarai“.
Dabar, pasitelkus aplink Mėnulį skriejantį palydovą, retransliuojantį robotams iš Žemės siunčiamas nuotoliniais valdymo kostiumais apsivilkusių mokslininkų komandas, būtų galima „vaikščioti“ po Mėnulį neišeinant iš Žemėje esančios specialios valdymo laboratorijos. Kartodami mokslininkų judesius, robotai galėtų dairytis Mėnulio paviršiuje specialistus sudominusių objektų, liesti juos, judinti ir tirti. Dėl palyginti didelio signalo vėlinimo tokie „avatarai“ nebūtų praktiški Marse, bet Mėnulyje tiktų kuo puikiausiai, nes valdymo komandos robotus pasiektų vos po 3 sekundžių.
Pasak Johnsono kosminio centro Inžinerijos direktorato atstovų, jų pasirinktas 1000 dienų terminas tokiai ekspedicijai surengti yra sąlyginis, ją būtų galima parengti ir greičiau. Suprantama, Mėnulio tyrimų iš Žemės valdomais robotais programa būtų nepalyginamai pigesnė, nei astronautų siuntimas.
Kaip atrodytų mokslininkų iš Žemės valdomas robotas Mėnulyje, galima pamatyti šiame NASA parengtame „projekto M“ vaizdo siužete.
