Lankstūs ekranai – mūsų ateities dalis

Sulyg kiekvienais metais kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir televizorių ekranai tampa vis kokybiškesni, plonesni. Naujausi mokslininkų atradimai rodo, kad jau artimoje ateityje ekranai ne tik toliau plonės, bet ir taps lankstūs – juos galėsime suvynioti į rulonėlį ar net sulankstyti, o tai, sutikite, jau žingsnis skaitmeninės ateities link.

Esminiu persilaužimu lanksčių ekranų tobulinime turėtų tapti Arizonos valstijos universiteto mokslininkų darbas. Jie paėmė bendrovės „Hewlett-Packard“ sukurtą litografijos procesą, elektroninį bendrovės „E Ink“ rašalą, „DuPont“ plastikinę plėvelę ir pagamino lankstų nemažų gabaritų ekraną. Rezultatas – itin mažai energijos naudojantis lankstys ekranas, kurį pirmieji veikiausiai išbandys mokslininkų projektą rėmę šalies kariškiai. Mūšio lauke lankstūs ekranai turėtų pakeisti žemėlapių rinkinius. Jei bandymai bus sėkmingi, po poros metų naujovė bus pristatyta ir masinei rinkai.

Privalumai ir trūkumai

Visgi lanksčių ekranų kelias iki pilnavertės konkurencijos su skystųjų kristalų ekranais vis dar tolimas. Turi nutikti du dalykai. Visų pirma, lankstieji ekranai, kurie kol kas yra tik dvispalviai, turėtų išmokti vaizduoti daugiau spalvų. Na o visų antra, visi džiaugtųsi jei lankstieji ekranai gebėtų atnaujinti vaizdą tiek, kad juose pavyktų be trikdžių stebėti judančius objektus. Tyrėjai jau stengiasi šias savybes įdiegti ir anksčiau ar vėliau jiems tai tikrai pavyks.

Kita vertus, tradiciniai skystųjų kristalų monitoriai taip pat nėra tobuli, turi daugybę trūkumų. Jie gaminami milžiniškose gamyklose, kur ant stiklo iš specialių medžiagų klojamas tarsi savitas komponentų sumuštinis. Gamyba brangi, stiklo naudojimas lemia kad ekranai sunkūs ir lengvai dūžta. Skystųjų kristalų monitoriai energiją valgo saujomis nes jiems apšviesti naudojamos lempos, nors jau plinta modeliai ir su LED diodais.

Tuo tarpu naujieji lankstieji ekranai dirba visai kitu principu. Juose naudojamas nuo aštuntojo dešimtmečio tobulinamas vadinamasis elektroninis rašalas. Jį sudaro mikroskopinės kapsulės, pripildytos permatomo skysčio bei teigiamai įkrautų baltų ir neigiamai įkrautų juodų dalelių. Šios kapsulės pakeičia pikselius ir yra valdomos veikiant jas vienu ar kitu elektriniu krūviu. Vaizdo nereikia apšviesti energiją ryjančiomis lempomis, aiškumas priklauso nuo bendrojo aplinkos apšvietimo (atspindėtos šviesos kiekio) kaip ir skaitant įprastą laikraštį.

Kuomet elektroninio rašalo kapsulės suformuoja vaizdą, jo būsenai palaikyti energijos nereikia, kapsulių poliai fiksuojami. Taigi, energija naudojama tik verčiant vaizduojamos knygos puslapius ar kitaip keičiant vaizdą.

Tarpinių sprendimų jau yra

Iš tiesų elektroninį rašalą naudojančios įrangos pardavime jau yra, tačiau jos ekranams gaminti vis dar tebenaudojamas stiklas, o ne lankstus plastikas. Vienas iš tokių įrenginių – populiarioji „Amazon.com“ knygų skaitymo priemonė „Kindle“, prekyboje pasirodžiusi 2007 metų lapkritį. Prietaiso vartotojai gali atsisiųsti elektronines knygas ir kai kurių laikraščių versijas. Tuo tarpu „Sony“ siūlo „Sony Reader“. Jau šiais metais turi pasirodyti bendrovės „Plastic Logic“ gaminama elektroninė knyga, kurioje stiklą pakeis plastikinė plėvelė, nors ekranas lankstus vis dar ir nebus. Žadama, kad šios įmonės sukurta e. knyga bus maždaug žurnalo dydžio ir tik apie 7mm storio, svers mažiau nei 450 gramų. Vienos baterijos įkrovos turėtų pakakti savaitei darbo.

Taigi, šioks toks tarpinis produktas kelyje lanksčių ekranų link jau bus. Telieka pritaikyti Arizonos mokslininkų naudotą HP sukurtą litografijos technologijos versiją ir gamintojai galės vos ne kaip įprastus žurnalus tiesiog „spausdinti“ lanksčius ekranus su „E Ink“ danga.

Spalvos – laiko klausimas

Tuo tarpu nuspalvinti tokius ekranus gali padėti „Philips“ antrinės bendrovės „Liquavista“ darbas. Ji bando sukurti būdą, kaip formuoti spalvotą vaizdą veikiant elektroninio rašalo kapsulių turinį taip, kad jis keistų spalvą. Dirbama ir ties alternatyviomis technologijomis – „Sony“ bando spalvotam lanksčiam vaizdui naudoti LED diodus ant itin plonų plėvelių (technologija iš esmės nusižiūrėta iš televizorių pasaulio), tuo tarpu kiti mokslininkai elektroninio rašalo komponentus bando veikti šviesos srautu. Kelių daugybė ir vienas iš jų anksčiau ar vėliau turėtų atvesti į tikslą, juolab kad investicijų į sritį nepaisant ekonomikos bėdų nestinga.

Na ką gi, gyvenam įdomiais laikais. Ir net jei lankstūs spalvoti bei pigūs ekranai nepasirodys parduotuvėse po poros metų, tai tikrai nereiškia, jog senukai pilki kompiuteriukai pastalėje bus kažkas, ką atsiminsime senatvėje. Hmmm palauk, bet juk mes juos ir dabar beveik pamiršom.