15 aukštų pastato dydžio dėžė, kurioje sudėta 50 milijonų lempų. Šiandien toks būtų mūsų kompiuteris, jeigu prieš 50 metų nebūtų išrasta mikroschema. Milžiniškas elektronikos technologijų progresas nuo lempos, tranzistoriaus iki mikroschemos, atvėręs vartus įvairių modernių elektronikos prietaisų – kompiuterių, mobiliųjų telefonų, buitinės, medicininės ir kt. technikos atsiradimui.Atsakymuose į CNN užduotą klausimą, kokios technologijos pakeitė gyvenimą, dominavo mikroschema, internetas ir kompiuteris.
15 aukštų pastato dydžio dėžė, kurioje sudėta 50 milijonų lempų. Šiandien toks būtų mūsų kompiuteris, jeigu prieš 50 metų nebūtų išrasta mikroschema.
Milžiniškas elektronikos technologijų progresas nuo lempos, tranzistoriaus iki mikroschemos, atvėręs vartus įvairių modernių elektronikos prietaisų – kompiuterių, mobiliųjų telefonų, buitinės, medicininės ir kt. technikos atsiradimui.
Elektronikos amžius prasidėjo 1904 m., Ambrose Flemingui išradus elektroninę lempą – vakuuminį diodą. Po trejų metų Lee de Forestas jį patobulino – įstatė dar vieną elektrodą, leidusį valdyti lempa tekančią srovę. Taip gimė triodas, pradėjęs elektronikos revoliuciją.
 Labiausiai pasaulį pakeitė mikroschema, internetas ir kompiuteris, Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr. |
|---|
1946 m. JAV pradėjo veikti pirmas kompiuteris „Eniac“, kuriame buvo panaudota 18 000 lempų, 70 000 rezistorių, 10 000 kondensatorių, 7 500 relių – iš viso 750 000 detalių. Mašina užėmė 150 kv. metrų plotą. Po metų JAV „Bell“ laboratorijoje buvo padarytas atradimas: tarp dviejų skirtingomis priemaišomis užterštų silicio gabalų, įjungus lempą, atsirado elektros įtampa. Taip prasidėjo puslaidininkinių prietaisų era, o 1948 m. buvo pagamintas pirmasis puslaidininkinis tranzistorius.
1958 m. buvo pagaminta pirmoji elektroninė skaičiavimo mašina, kurioje elektroninės lempos buvo pakeistos tranzistoriais. Tuomet vienas populiariausių IBM kompiuterių kainavo 4,5 milijono JAV dolerių. 1959 m. Robertas Noisas išrado būdą, kaip vienoje puslaidininkinėje plokštėje pagaminti ir sujungti keletą tranzistorių. Tokios schemos buvo pavadintos integralinėmis. Tai buvo naujos mikroschemų eros pradžia.
Mikroelektronikos Lietuvoje pradžia – 1962 m., kai Vilniuje buvo įkurtas mikroschemų projektavimo institutas „Venta“. 1964 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla pradėjo gaminti pirmuosius lietuviškus kompiuterius „Rūta“, o 1968 m. Šiaulių gamykloje „Nuklonas“ pradėtos gaminti mikroschemos. „Ventoje“ sukurtų mikroschemų pagrindu buvo sukurtas ir pagamintas pirmasis bortinis mikrokompiuteris Sovietų Sąjungoje.
1971 m. firma INTEL sukūrė pirmą mikroprocesorių, kuris leido pradėti dar vieną etapą – asmeninių kompiuterių revoliuciją. 1981 m. pagaminti pirmieji kompiuteriai „Intel“. 1986 m. „Nuklono“ gamykla pradėjo gaminti buitinius ir mokyklinius mikrokompiuterius BK 0010Š.
Šiuo metu pasaulio mokslininkai pristatė greičiausią iki šiol sukurtą tranzistorių, kurio pagrindas yra ne tranzistoriams įprastas silicis, o nanomedžiagos grafeno paviršius, kurio plokštės gali būti mažinamos iki vos kelių atomų storio ir turi labai didelį elektronų greitį. Tai atvėrė galimybes kurti neregėtų greičių tranzistorius, vėl žymiai sumažinti visos elektroninės aparatūros gabaritus.
2009 m. vasario 25 d., trečiadienį, 16 val., Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje, Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174, Šiauliai ), atidaroma paroda „Išradimas, labiausiai pakeitęs pasaulį“. Ši paroda – trumpa istorinė kelionė nuo lempos iki mikroprocesorių – skiriama mikroschemos išradimo 50-mečiui paminėti.
