Elektromobiliai jau pigesni nei dyzeliniai? Ekspertai skaičiuoja, kada jie iš tiesų atsiperka

Auganti elektromobilių paklausa rodo besikeičiančius vairuotojų prioritetus. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, vien per šių metų balandį Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 2,4 tūkst. lengvųjų elektromobilių – beveik 80 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ekspertų teigimu, augantį elektromobilių populiarumą lemia ne tik besiplečianti įkrovimo infrastruktūra, bet ir didėjančios dyzelino kainos bei mažesnės elektromobilių eksploatacijos išlaidos.

Dyzelino kainų svyravimai keičia vairuotojų pasirinkimus

Pastaraisiais mėnesiais degalų kainas veikė nestabilumas energetikos rinkose ir svyruojančios naftos kainos pasaulyje. LEA duomenimis, kovo pradžioje litras dyzelino kainavo apie 1,64 euro, o mėnesio pabaigoje kai kuriose degalinėse jo kaina viršijo 2,2 euro už litrą. Nors šiuo metu kainos yra kiek sumažėjusios ir vidutinė dyzelino kaina siekia apie 2 Eur/l, eksperto teigimu, tokie kainų svyravimai dalį vairuotojų skatina ieškoti ekonomiškesnių transporto alternatyvų.

„Degalų kainos išlieka itin jautrios pasaulinėms naftos rinkoms ir energetikos sektoriaus svyravimams. Pastarųjų mėnesių kainų pokyčiai parodė, kaip greitai gali keistis vairuotojų išlaidos. Elektros kainų svyravimai taip pat egzistuoja, tačiau elektromobilių naudotojai turi daugiau galimybių optimizuoti kaštus – pavyzdžiui, krauti automobilį namuose ar pasirinkti palankesnį įkrovimo laiką. Dėl to ilgalaikėje perspektyvoje elektromobilio eksploatavimo išlaidos dažnai tampa stabilesnės ir lengviau prognozuojamos nei automobilio su vidaus degimo varikliu“, – tikina „Elektrum Lietuva“ verslo vystymo vadovas Paulius Jankauskas.

Nepaisant augančio elektromobilių populiarumo, daliai vairuotojų vis dar kyla klausimas, ar toks transportas iš tiesų atsiperka. Ekspertų teigimu, vertinant bendrą automobilio išlaikymo kainą svarbu atsižvelgti ne tik į jo įsigijimo išlaidas, bet ir į degalų arba elektros sąnaudas, techninės priežiūros kaštus, valstybės skatinimo priemones bei naudojimo intensyvumą. Skaičiuojama, kad elektromobilio atsipirkimo taškas dažniausiai pasiekiamas per 4–7 metus, priklausomai nuo nuvažiuojamo atstumo, pasirinkto modelio ir įkrovimo įpročių.

„Pradinė elektromobilio įsigijimo kaina kol kas dar yra aukštesnė nei varomo vidaus degimo varikliu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje eksploatacijos sąnaudos dažnai būna mažesnės. Elektros energija išlieka patrauklesnė alternatyva nei iškastinis kuras, o elektromobilių techninė priežiūra yra paprastesnė ir reikalauja gerokai mažiau išlaidų“, – sako P. Jankauskas.

Atsiperkamumą greitina mažesnės eksploatacijos išlaidos

Mažesnes elektromobilių eksploatacijos sąnaudas lemia paprastesnė jų techninė priežiūra. Elektromobiliai tiesiog turi mažiau „judančių detalių" arba gali naudotis pranašesnių technologijų suteikiamomis alternatyvomis, tokiomis kaip regeneracinis stabdymas, kuris saugo stabdžių sistemą.

„Tradiciniams automobiliams būtina reguliari techninė priežiūra – reikia keisti tepalus, filtrus, diržus bei kitus mechaninius elementus, o elektromobilis turi iki kelių kartų mažiau judančių mechaninių dalių. Svarbu ir tai, jog dyzelinės transporto priemonės atveju susidėvėjusias detales ar tepalus būtina tinkamai utilizuoti, siekiant išvengti žalos aplinkai. Todėl nors elektromobilio įsigijimo kaina šiuo metu vis dar yra aukštesnė, jo techninės priežiūros išlaidos paprastai būna mažesnės“, – teigia P. Jankauskas.

Prie elektromobilio atsiperkamumo prisideda ir efektyvus įkrovimo planavimas. Kuo daugiau kilometrų vairuotojas nuvažiuoja per metus ir kuo efektyviau išnaudoja įkrovimo galimybes, tuo greičiau elektromobilis tampa finansiškai patrauklesniu pasirinkimu.

„Patogesnį elektromobilio naudojimą šiandien užtikrina ir skaitmeniniai sprendimai. Pavyzdžiui, „Elektrum Drive“ programėlėje vairuotojai gali nesunkiai rasti artimiausias įkrovimo stoteles, stebėti jų užimtumą, įkrovimo kainą, valdyti įkrovimo sesijas bei stebėti įkrovimų istoriją“, – pažymi P. Jankauskas.

Elektromobilių pasirinkimą skatina ir valstybė

Papildomą ekonominį efektą kuria valstybės skatinimo priemonės bei auganti naudotų elektromobilių rinka. Gyventojai, įsigyjantys elektromobilį, taip pat gali pasinaudoti valstybės parama ir susigrąžinti iki 5 tūkst. eurų už naują ir iki 2,5 tūkst. eurų už naudotą elektromobilį. Tai mažina bendrą įėjimo barjerą gyventojams, svarstantiems apie perėjimą prie elektrinio transporto.

Prie elektromobilių patrauklumo prisideda ir sparčiai besiplečianti įkrovimo infrastruktūra. Lietuvoje nuosekliai plečiamas viešas elektromobilių įkrovimo tinklas, orientuojantis į pagrindinius šalies kelius, miestus bei gyventojų ir verslo traukos vietas. Tai leidžia užtikrinti patogesnį ir patikimesnį elektromobilių naudojimą tiek kasdienėms kelionėms mieste, tiek ilgesniems maršrutams.

„Elektromobilių plėtra yra glaudžiai susijusi su visos energetikos sistemos transformacija. Investicijos į atsinaujinančią energetiką ir įkrovimo infrastruktūrą leidžia kurti ilgalaikę vertę gyventojams bei prisideda prie tvaresnio ir ekonomiškai saugesnio transporto ekosistemos vystymo. Decentralizuotos atsinaujinančios energetikos ir elektromobilumo sinergija, ypač mūsų regione mums padės išlaikyti atsparumą geopolitiniams svyravimams, kurių dažnu atveju niekaip negalime kontroliuoti", – sako „Elektrum Lietuva“ verslo vystymo vadovas.

Ekspertas pabrėžia, kad universalaus atsakymo, ar elektromobilis visada pigesnis už vidaus degimo varikliu varomą transporto priemonę, nėra. Vis dėlto daugeliu atvejų elektromobilis jau šiandien tampa finansiškai pagrįstu pasirinkimu tiems vairuotojams, kurie per metus nuvažiuoja daugiau kilometrų ir gali optimizuoti įkrovimo kaštus. Tikimasi, kad ilgainiui, mažėjant technologijų kainoms ir plečiantis infrastruktūrai, elektromobilių atsiperkamumo laikotarpis dar trumpės.