Paaiškino, kuo pavojinga nebetinkama baterija: iki gaisro – vienas žingsnis

Gaisrai, kurių priežastis – savaime užsiliepsnojusios baterijų atliekos, dažnėja. Jie užteršia aplinką, kyla grėsmė gyventojų sveikatai, atliekų tvarkymo grandinėje patiriami didžiuliai nuostoliai. Kaip viena pagrindinių šių gaisrų priežasčių minima tai, kad dalis nebetinkamų naudoti baterijų patenka į buitinių, plastiko ar kitokių atliekų konteinerius, nors jos turėtų būti metamos tik šioms atliekoms skirtas specializuotas talpas. Atliekų tvarkytojai perspėja: panaudotos, pažeistos baterijos dažnai yra pavojingesnės nei tos, kurias naudojame.

Pavojingiausios – ličio jonų baterijų atliekos

„Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje (ES), surenkama tik apie pusė rinkoje parduodamų baterijų ir akumuliatorių. Tuo tarpu jau kitąmet pagal ES nustatytas užduotis jų turėtume surinkti 63 proc., o iki 2030-ųjų – 73 proc. Be to, daugėjant įvairių mobilių elektronikos prietaisų, bendras baterijų atliekų kiekis irgi auga. Deja, dalis nebetinkamų naudoti baterijų išmetama į bendrųjų atliekų konteinerius arba tiesiog užsiguli namuose, kur ilgainiui, sendamos, tampa dar pavojingesnės. Tokiomis aplinkybėmis gaisrų tikimybė tik išauga“, – pasakoja Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pavojingiausios yra baterijos, kurios laikomos pažangiausiomis, efektyviausiomis, tai – baterijos, veikiančios ličio jonų principu. Būtent su tokiomis baterijomis veikia mūsų kompiuteriai, mobilieji telefonai, elektromobiliai, litis dažniausiai naudojamas ir mums įprastose tabletės formos baterijose.

„Kartais girdime klausimą: ar panaudotos ličio baterijos tampa pavojingesnės nei tos, kurias naudojame, ir kodėl? Atsakymas – taip, panaudotų pavojus potencialiai išauga, bet, žinoma, ne todėl, kad jų nenaudojame. Tiesiog tada, kai jos pasidaro nebetinkamos, jau yra praradusios stabilumą, tampa nebekontroliuojamos. Formuojasi nestabilūs ličio dariniai, baterijoje atsiranda mikroįtrūkimų, jos tampa jautresnės temperatūrai. Tokios baterijos gali užsidegti netikėtai. O jeigu tokia patenka tarp nerūšiuotų atliekų, kurios dėl jose vykstančių cheminių reakcijų kaista ar yra degios, arba, jei perdirbant jos spaudžiamos presu, tada gaisro išvengti gali ir nepavykti“, – aiškina L. Ivanauskas.

Dėl šių aplinkybių, pasak EPA vadovo, turėtume prisiimti atsakomybę ne tik už saugų baterijų naudojimą, bet ir už jų šalinimą.

Baterijų atliekų sukeltų gaisrų daugėja

Ličio jonų baterijos gali lengvai užsidegti, jei yra pažeistos ar patenka į mišrias atliekas. Dėl to ES šalyse vis dažniau dega atliekų rinkimo sunkvežimiai, gaisrai gesinami rūšiavimo centruose ar perdirbimo įrenginiuose. Tai kelia riziką darbuotojams, infrastruktūrai ir aplinkai.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Prancūzijoje 2019–2023 m. gaisrų, susijusių su baterijų atliekomis, padvigubėjo. Austrijoje atliekų įrenginiuose per metus kilo 180–240 baterijų sukeltų gaisrų, Vokietijoje atliekų vežimo sunkvežimiuose ir rūšiavimo aikštelėse priskaičiuojama iki 30 incidentų per dieną ir net 80 proc. jų siejama su ličio baterijomis. Visai neseniai Niujorke užsidegė atliekas gabenęs sunkvežimis, kaip spėjama – dėl netinkamai išmestos ličio baterijos.

Lietuvoje pastebima panaši tendencija. Tarkime, pernai pavasarį atliekų rūšiavimo įmonėje Vilniaus regione ir Kauno kogeneracinėje jėgainėje irgi kilo gaisrai, kuriuos specialistai sieja su pasekmėmis ličio baterijoms patekus į mišrių atliekų srautus.

Kodėl jos užsidega?

Pasak L. Ivanausko, nors ličio jonų baterijos ar įkrauti akumuliatoriai mums gali atrodyti nekalti daiktai, tačiau iš tiesų tai – itin koncentruotos energijos šaltiniai. Net ir nebetinkamoje naudoti baterijoje dažniausiai vis dar vyksta cheminės reakcijos bei gaminama energija. Jei tokia baterija suspaudžiama, tai gali lemti trumpąjį jungimą arba šilumos išsiskyrimą. Viso to pasekmė gali būti gaisras.

Jei tokios panaudotos baterijos atsiduria šalia metalų, pavyzdžiui, kad ir skardinių, maiše ar konteineryje, tai irgi gali paskatinti staigų energijos išsiskyrimą bei sukelti ugnį. Jos grėsmė išauga ir dėl to, kad ličio baterijose esančios cheminės medžiagos gali reaguoti tarpusavyje ar su oru ir drėgme.

Ar stalčiuose nuo nežinia kokių metų vis dar laikote panaudotas baterijas? O gal tai – drėgnas sandėliukas ar šilta vieta? Jeigu taip, tokių atliekų savybės galėjo nepastebimai dar labiau pasikeisti, dėl to tapo dar mažiau saugios. Ir netgi jei jos neužsidegs jūsų namuose, tai gali nutikti bendrųjų atliekų konteineryje ar įmonėje, kur tokios atliekos tvarkomos.

Daugiau kultūros – daugiau saugumo

EPA vadovas pastebi tendenciją, kad Lietuvoje ir ES baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo rodikliai per pastarąjį dešimtmetį pamažu gerėjo. Gyventojų elgsenos tyrimai irgi rodo augantį sąmoningumą. Tačiau, kaip visiems žinoma, Lietuva pastaruosius keletą metų yra šalis, priimanti karo ir politinius pabėgėlius, ekonominius imigrantus. Jie neretai atvyksta iš šalių su ne tokia aukšta atliekų kultūra ir rūšiavimo įgūdžiais, kartais ir menkesne motyvacija būti atsakingiems už rūšiavimo pasekmes. Tokių žmonių nelabai pasiekia ir šalyje taikomos edukacinės priemonės.

„Akivaizdu, kad ne tik mūsų šalies valdžia ar atitinkamos tarnybos, bet ir kiekvienas mūsų tampame atsakingi už tokių žmonių kultūrinę integraciją ir bendrąjį kultūros lygį Lietuvoje. Pasitaikius progai turėtume pamokyti atvykėlius, kaip teisingai rūšiuoti atliekas. Ir kad nenutiktų atvirkščiai: matydami, kad kas nors elgiasi neatsakingai, ir patys pradėtume panašiai elgtis. Visi – piliečiai ar atvykėliai – lankomės prekybos centruose, ir kiekviename iš jų yra specialios talpos, skirtos baterijų ir akumuliatorių atliekoms. Lietuvoje šių atliekų surinkimo tinklas puikiai išvystytas, tereikia juo naudotis“, – primena L. Ivanauskas.