Skaitymas išlieka viena populiariausių atsipalaidavimo formų, leidžiančių pabėgti nuo kasdienio tempo ir minčių šurmulio. Vis dėlto šiandien knygų lentynas vis dažniau papildo ne tik popieriniai viršeliai, bet ir ekranai. Technologijų amžius suteikė galimybę skaityti elektronines knygas bet kur ir bet kada, telefone, planšetėje ar skaityklėje. Tai keičia mūsų įpročius, tačiau ne pačią skaitymo esmę.Ilgais žiemos vakarais, kai tamsa už lango ateina greičiau nei norėtųsi, grįžę po darbo ieškome ramybės ir jaukumo. Vieni ilsisi įsitaisę ant sofos su televizoriaus pulteliu rankoje, kiti pasineria į buities darbus, naršo telefone ar skaito knygą. Skaitymas išlieka viena populiariausių atsipalaidavimo formų, leidžiančių pabėgti nuo kasdienio tempo ir minčių šurmulio. Vis dėlto šiandien knygų lentynas vis dažniau papildo ne tik popieriniai viršeliai, bet ir ekranai. Technologijų amžius suteikė galimybę skaityti elektronines knygas bet kur ir bet kada, telefone, planšetėje ar skaityklėje. Tai keičia mūsų įpročius, tačiau ne pačią skaitymo esmę.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Elektronines knygas Lietuvoje vis dažniau renkasi įvairaus amžiaus skaitytojai
Elektroninių knygų skaitymas Lietuvoje vis labiau tampa kasdieniu įpročiu įvairių amžiaus grupių skaitytojams, o ne vien jaunimo ar technologijų entuziastų pasirinkimu. Portalo ibiblioteka.lt duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo išduota 27 880 elektroninių knygų. Išdavimo statistika rodo, kad aktyviausi el. knygų skaitytojai yra 36–55 metų amžiaus žmonės. Šiai grupei tenka daugiau nei pusė (52 proc.) visų pasiskolintų elektroninių knygų. Pasak ekspertų, šie skaitytojai vertina galimybę skaityti patogiai, neprisirišant prie fizinės vietos ar knygos formato. Elektroninės knygos leidžia derinti skaitymą su aktyviu gyvenimo ritmu. Skaitmeninės paslaugos tampa vis labiau integruotos į kasdienį gyvenimą. Tai atskleidžia platesnį visuomenės požiūrį į skaitymą ir technologijas.
Beveik ketvirtadalis, arba apie 25 proc., 2025 metais išduotų elektroninių knygų atiteko 24–35 metų skaitytojams. Tuo metu 56–65 metų skaitytojams teko apie 15 proc. visų el. knygų išdavimų. Augantis el. knygų naudojimas fiksuojamas ir 66 metų bei vyresnių vartotojų grupėje. Tikėtina, kad vyresnio amžiaus grupės skaitytojai vertina tokius elektroninio formato privalumus kaip galimybę didinti tekstą ir patogiai skaityti bet kurioje vietoje
„Elektroninių knygų skaitymas Lietuvoje nėra vien jaunimo ar technologijų entuziastų reiškinys – skaitmeninį formatą vis aktyviau renkasi ir brandesnio amžiaus skaitytojai. Tai leidžia manyti, kad elektroninės knygos sėkmingai atranda vietą ir vyresnių žmonių skaitymo įpročiuose Tai atspindi pozityvią tendenciją – didėjantį senjorų skaitmeninį raštingumą ir elektroninių paslaugų prieinamumą Lietuvoje“, – teigia Renata Lygienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento direktorė.
Elektroninės knygos leidžia integruoti skaitymą į aktyvų gyvenimą
Elektroninių knygų plėtra, pasak specialistų, nekeičia paties skaitymo esmės, tačiau praplečia jo galimybes. Pastebima, kad skaitytojai elektronines knygas dažniau renkasi situacijose, kai popierinis formatas tampa nepatogus, kelionėse, laukimo metu ar trumpomis laisvomis akimirkomis. „Elektroninės knygos labiau papildo skaitymo įpročius, nei juos iš esmės pakeičia, jos leidžia skaitymą lengviau integruoti į kasdienį gyvenimo ritmą“, – teigia R. Lygienė.
Pasak R. Lygienės, popierinis knygų formatas vis dar išlieka svarbus ir reikšmingas daugeliui skaitytojų. Aktyvūs skaitytojai popierines knygas tebelaiko pagrindiniu formatu dėl įpročio ir didesnio skaitymo komforto. Taip pat spausdintos knygos aktualios ir dėl to, jog ne visos pageidaujamos knygos, ypač tai būdinga naujai išleistoms, turi elektronines versijas. Tai rodo, kad skaitmeninis ir tradicinis skaitymas Lietuvoje šiandien sėkmingai egzistuoja greta.
Elektroninės knygos ir aplinkosauga: sąmoningi skaitytojų pasirinkimai
Atsakingas elektroninių knygų skaitymas prasideda nuo sąmoningų kasdienių pasirinkimų, susijusių su technologijų naudojimu. Specialistai rekomenduoja elektronines knygas skaityti jau turimuose įrenginiuose, vengiant dažnos jų kaitos ir taip mažinant elektroninių atliekų kiekį. Taip pat patariama rinktis energiją taupančius įrenginius bei naudotis jų nustatymais, leidžiančiais sumažinti energijos sąnaudas. Svarbus aspektas, tai legalių elektroninių knygų skolinimasis ar skaitymas per bibliotekų platformas, kurios padeda efektyviau naudoti skaitmeninius išteklius. Elektroninės knygos gali būti tvarus pasirinkimas, jei jos skaitomos atsakingai, pasitelkiant jau turimas technologijas ir viešąsias skaitmenines paslaugas. Toks skaitymas leidžia derinti patogumą su aplinkosauga. Be to, dalijimasis skaitmeninėmis paslaugomis ir bibliotekų ištekliais prisideda prie tvaresnio vartojimo. Taip elektroninis skaitymas tampa ne tik patogia, bet ir atsakinga kultūrine praktika.
Skaitymo įrenginiai ir jų kelias pasibaigus tarnavimo laikui
Skaitmeninių technologijų naudojimas, įskaitant ir elektroninių knygų skaitymą, neatsiejamas nuo atsakomybės už aplinkos apsaugą. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad nors elektroninės knygos gali prisidėti prie popieriaus taupymo, pats skaitymo įrenginys ilgainiui tampa elektronine atlieka. Pasak jo, svarbu ne tik sąmoningai rinktis technologijas, bet ir atsakingai elgtis su pasenusiais ar nebereikalingais įrenginiais. „Kiekvienas telefonas, planšetė ar elektroninė skaityklė, kuri baigia savo tarnavimo laiką, neturėtų atsidurti mišrių atliekų konteineryje, tinkamas elektronikos atliekų rūšiavimas leidžia susigrąžinti vertingas medžiagas ir sumažinti žalą aplinkai“, – pabrėžia Linas Ivanauskas. Jo teigimu, kuo ilgiau naudojami įrenginiai ir kuo rečiau jie keičiami, tuo mažesnis jų poveikis aplinkai. Elektroninių knygų skaitytojai skatinami prailginti turimų prietaisų naudojimo laiką ir pasirūpinti jų perdavimu perdirbimui. Toks požiūris leidžia suderinti technologijų teikiamą patogumą su tvarumo principais. Atsakingas elektronikos atliekų rūšiavimas tampa svarbia šiuolaikinio skaitytojo kultūros dalimi.
EPA vadovas primena, kad specialiuosius konteinerius smulkiosios elektronikos, baterijų, akumuliatorių ir dujošvyčių lempų atliekoms galima rasti daugelyje šalies prekybos centrų, bibliotekose, įvairiose kitose kultūros ir švietimo, administracinėse įstaigose. Tuo tarpu elektronikos atliekas EPA komanda iš namų išneša ir išveža nemokamai jau daugiau kaip 10 metų. Tereikia paskambinti arba registruotis svetainėje.
