Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/schemos/maitinimas/6/impulsiniai-mazos-galios-maitinimo-saltiniai/spausdinti/

Impulsiniai mažos galios maitinimo šaltiniai

Publikuota: 2003-04-03 16:36
Tematika: Maitinimo šaltiniai
Tipas: Vidutiniška
Autorius: el. paštas Darius Grigaitis
Aut. teisės: el. paštas ©Elektronika.lt

Tokio tipo maitinimo blokai pasižymi dideliu naudingumo koeficientu, ko negalima pasakyti apie KPEH ar LM tipo mikroschemas, skirtas įtampos lygiams keisti.


Tokio tipo maitinimo blokai pasižymi dideliu naudingumo koeficientu, ko negalima pasakyti apie KPEH ar LM tipo mikroschemas, skirtas įtampos lygiams keisti. Pastarosiose mikroschemose didelė energijos dalis paverčiama šiluma, o tai nenaudinga, jei elektrinis prietaisas maitinamas iš baterijų ar akumuliatorių. Šie maitinimo blokai veikia impulso pločio keitimo principu (PWM – Pulse with modulation). Pagrindinis veikimo principas yra vidinis aukšto dažnio kelių šimtų kilohercų generatorius su grįžtamuoju ryšiu pagal išėjimo įtampą, kuris apsprendžia, kokio „pločio“ stačiakampiai signalai bus naudojami įtampai keisti. Būtent grįžtamasis ryšys apsprendžia kokio dydžio bus išėjimo įtampa. Padidintas naudingumo koeficientas gaunamas dėl to, kad išėjimas yra dideliu dažniu prijunginėjamas bei atjunginėjamas nuo įėjimo, atsižvelgus į išėjimo įtampą. Tai sudaro atitinkamas pertraukas, kada išėjimas atjungiamas nuo įėjimo ilgesniam laikui, kol atitinkamu dydžiu sumažės išėjimo įtampa. Pagrindinis elementas yra mikroschema MC34063 arba NC33063.

Pirmoji schema pasižymi dideliu naudingumo koeficientu iki 83,3 %. Pagaminę schemą, naudingumo koeficientą galite išmatuoti pajungę apkrovą ir išmatavę įėjimo bei išėjimo galias. Tada išėjimo galią padalinę iš įėjimo galios ir padauginę iš 100 gausite naudingumo koeficientą išreikštą procentais. Detalės visoms schemoms praktiškai tokio pat galingumo, 0,33/0,22/0,24 omo varžos gali buti 0,25 W ar mažesnio galingumo. Diodas 1N5819 arba analogiškas didelio dažnio. Droselius galite nusipirkti parduotuvėse, 220 uH – 1 A srovės. Vietoj rezistorių R1 ir R2, įjungus 5 k potenciometrą, galima gauti maitinimo bloką su keičiama išėjimo įtampa, kadangi su potenciometru galima keisti grįžtamo ryšio koeficientą.

Pastaroji schema skirta pakelti įtampą nuo 12 V iki 28 V. Droselis 170 uH ar artimas 0,5 A ar mažesnės srovės. Šioje schemoje taip pat galioja išėjimo sąryšis su grįžtamo ryšio koeficientu. Modifikavus schemą, galima gauti didesnį galingumą, apie tai daugiau galit pasižiūrėti mikroschemos MC34063 specifikacijoje. Tokiu atveju droselio srovė turi būti didesnė, priklauso nuo to kokią srovę stengsitės gauti. Tada vietoj 47K ir 2,2K varžų patartina dėti 50K ar artimą potenciometrą. Vietoj vieno diodo gali tekti dėti keletą lygiagrečiai, arba parinkti kitokį, kuris atlaiko didesnę srovę. Diodas 1N5819 skirtas 1 A srovei. Didesnei galiai gali tekti droselį vynioti pačiam iš storesnės vielos, kurios storis d = 0,7sqrt (I), čia sqrt – kvadratinė šaknis, I – srovė, kuri tekės per droselį. Vietoj specifikacijoje nurodyto npn tranzistoriaus galit bandyt naudoti lauko tranzistorius su n kanalu, bet būtinai su varža 100–500 omu prieš jį (Dėmesio!! Neatsakome už patirtus nuostolius schemų darymo metu. Padidintos galios maitinimo bloką su lauko tranzistoriais bandysime daryti, jei bus laiko. Jei kas anksčiau pabandys padaryti, prašome pranešti, mažesnės galios maitinimo blokai buvo vienaip ar kitaip išbandyti).

Štai dar viena schema, kuri keičia maitinimo poliarumą. Įtampos poliarumas apsukamas dėl kitaip pajungto droselio bei atitinkamai orientuoto diodo. Keičiant grįžtamo ryšio koeficientą, galima keisti išėjimo įtampą. Tokių maitinimo blokų išėjimuose visą laiką yra nedidelis įtampos svyravimas iki kelių šimtų ar dešimčių mV. Juos galima sumažinti pajungus prie išėjimo papildomą žemų dažnių filtrą.

‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!