Gyvūnų stebėjimas iš kosmoso gali padėti numatyti epidemijas ar stichines nelaimes

Projektas ICARUS leidžia iš kosmoso stebėti gyvūnus visame pasaulyje. Ši iniciatyva gali padėti tirti epidemijų plitimą, ekologinius pokyčius ir gamtos kataklizmus, rašo „Deutsche Welle“.

Rugsėjo viduryje Naujosios Meksikos valstijos universiteto biologai sukėlė visus ant kojų po to, kai Baltųjų smėlynų nacionaliniame parke buvo rasta „šimtai tūkstančių, jei ne milijonai negyvų migruojančių paukščių“. Kol kas nėra aišku, kodėl staiga žuvo tiek daug mažųjų krakšlių, žvirblių, kregždžių, juodųjų strazdų ir musinukių. Biologai įtaria, kad galbūt visiškai išsekę gyvūnai traukėsi iš visa niokojančių gaisrų zonos JAV vakaruose.

ICARUS – Tarptautinio bendradarbiavimo dėl gyvūnų tyrimų, įtraukiant kosmosą (angl. International Cooperation for Animal Research Using Space) – tikslas suteikti daugiau informacijos apie tokio pobūdžio reiškinius, sako projekto vadovas profesorius Martinas Wikelski. „Daugeliu atveju mes, biologai ir mokslininkai, nežinome, kas nutiko gyvūnams, kodėl jie tam tikrose vietose žūva, kodėl jiems ima nebepatikti kai kuriose pasaulio vietose. Naujoji ICARUS sistema padės tai pakeisti“, – „Deutsche Welle“ aiškina jis.

Maži jutikliai, daug duomenų

ICARUS nėra IOT (daiktų interneto (angl. Internet of Things)) sistema. Gyvūnai, kuriuos jis seka, aprūpinami mažučiais siųstuvėliais, kurie perduoda duomenis į tarptautinę kosminę stotį (TKS). Ten duomenys sugrupuojami ir perduodami atgal į Žemę.

„Tai puiku, nes tokiu būdu galima stebėti bet kurią pasaulio vietą. Siųstuvai yra autonominiai, juose sumontuotos saulės baterijos – baterija ir jutiklis. Jutiklis šiek tiek primena sportavimui skirtą apyrankę. Naudodamasis GPS, jis matuoja pagreitį, kitaip tariant, gyvūno elgseną. Pagal jo perduodamus signalus galima nustatyti, gyvūnas gyvas ar miręs. Jis taip pat matuoja temperatūrą, oro drėgnumą, atmosferos slėgį ir tokiu būdu suteikia informacijos taip pat ir apie aplinkos sąlygas“, – pasakoja ornitologas M. Wikelski, kuris kartu yra ir Maxo Plancko elgsenos biologijos instituto direktorius, kartu su Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ ir Vokietijos aviacijos ir kosmoso centru (DLR) sukūręs palydovinę gyvūnų stebėjimo sistemą ICARUS.

Net jei mini siųstuvai kai kuriems individams šiek tiek kliudo, mokslininkai pasirūpino, kad jie netaptų gyvūnams didele našta. „Mes žinome, kad mūsų stebimų juodųjų strazdų išgyvenamumo lygis yra toks pat kaip ir kitų, tačiau jei pastebėsime net ir menkiausią problemą, laikinai nutrauksime tyrimą ir galvosime, kaip pritaisyti siųstuvą, kad jis dar mažiau trukdytų paukščiui“, – „Deutsche Welle“ sako M. Wikelski.

ICARUS suteikė viso pasaulio mokslininkams prieigą prie didžiulių duomenų rinkinių, kuriuos jie gali naudoti gyvūnų elgsenos ir rūšių išsaugojimo tyrimams, taip pat infekcinių ligų plitimo analizei ar ekologinių pokyčių ar gamtos kataklizmų prognozavimui.

„Žvalgyba“: kurie gyvūnai mums turi ką pasakyti?

Vykdant bendrą bandomąjį projektą, keli tūkstančiai strazdų Europoje, Rusijoje ir Šiaurės Amerikoje buvo aprūpinti mini siųstuvais. „Per pastaruosius 20 metų vien tik Europoje netekome 420 mln. paukščių giesmininkų, taigi jūs galite įsivaizduoti, koks tai nuostolis“, – sako M. Wikelski.

Mokslininkai tikisi, kad bandomasis projektas suteiks naudingų įžvalgų rūšių išsaugojimo ir gyvūnų migracijos srityse ir padės atsakyti į klausimus, kur gyvūnams yra tinkamos sąlygos, o kur jie žūva; ir ar žūva dėl to, kad yra medžiojami, užsikrečia tam tikromis ligomis ar dėl su klimatu susijusių priežasčių.

Jau 900 gyvūnų rūšių visame pasaulyje buvo aprūpinta mini siųstuvais ar implantuotais duomenų kaupikliais, padedančiais kurti pasaulinę duomenų bazę.

Anot M. Wikelski, „žvalgybos“ tikslas yra išsiaiškinti, kurių rūšių gyvūnai gali suteikti vertingiausios informacijos. „Mes norime suteikti gyvūnams galimybę bendrauti su mumis ir pasidalinti tuo, ką jie žino apie šį pasaulį. Kol kas nežinome, kurie gyvūnai mums gali ką nors vertingo pasakyti, kurie iš jų yra įdomiausi. Per keletą ateinančių metų teks atlikti ne vieną rimtą tyrimą“, – „Deutsche Welle“ aiškina jis.

Kur prasidės kita epidemija ar smogs stichinė nelaimė?

ICARUS sistemoje naudojami siųstuvėliai gali suteikti mums, žmonėms, vertingos informacijos apie pokyčius Žemėje, pirmiausia tuos, kuriuos sukelia pasaulinis atšilimas. Kaip teigia M. Wikelski, „turime galimybę pasinaudoti pačiu sumaniausiu jutiklių tinklu visatoje – gyvūnų tinklu, susijusiu su paties gyvenimo pažinimu. Iš principo, dabar galime pasinaudoti gyvūnų šeštuoju pojūčiu ir paklausti: „Ką jūs apie visa tai žinote?“

Tokiu būdu tyrėjai tikisi gauti svarbios informacijos apie tai, kur galėtų prasidėti kita epidemija, kur susitelkia virusų šeimininkais tapę gyvūnai ar kur gali susiformuoti naujas migruojančių skėrių būrys. ICARUS taip pat leidžia stebėti, kokios žuvys migruoja pasaulio vandenynuose ir kuria kryptimi.

Be to, gyvūnai gali suteikti labai svarbios informacijos, kaip užkirsti kelią gamtos kataklizmams. Nuo neatmenamų laikų kalbama, kad gyvūnai jaučia artėjantį žemės drebėjimą ar ugnikalnio išsiveržimą ir stengiasi iš tos vietos pabėgti. Galbūt ateis diena, kai pasitelkus ICARUS, bus įmanoma nuspėti ir tokius dalykus. „Mes dirbame ta linkme. Jau esame atlikę matavimų žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų metu. Panašu, kad gyvūnai gali suteikti mums svarbios informacijos. Esame tikri, kad šioje srityje laukia proveržis. Tačiau mes esame tik pačioje kelio pradžioje, todėl teks atlikti dar nemažai tyrimų“, – aiškina M. Wikelski.