Įtraukiojo ugdymo idėja Lietuvoje nebėra tik graži sąvoka. Skaitmeninė mokymo(si) aplinka „EDUKA klasė“, vadovaudamasi Europos prieinamumo aktu ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymu, pradėjo skaitmeninių vadovėlių pritaikymą vaikams, turintiems regos sutrikimų, disleksiją ar kitų specialiųjų mokymosi poreikių.Įtraukiojo ugdymo idėja Lietuvoje nebėra tik graži sąvoka. Skaitmeninė mokymo(si) aplinka „EDUKA klasė“, vadovaudamasi Europos prieinamumo aktu ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymu, pradėjo skaitmeninių vadovėlių pritaikymą vaikams, turintiems regos sutrikimų, disleksiją ar kitų specialiųjų mokymosi poreikių.
Skaitmeninių vadovėlių pritaikymo proceso metu pagal naujus standartus jau buvo skaitmenizuoti 72 vadovėliai moksleiviams, skaitantiems su pagalbinėmis technologijomis, pavyzdžiui, ekrano skaitymo programa. Artimiausiu metu bus pritaikyti dar 34 vadovėliai.
„Europos prieinamumo aktas mums nėra tik formalumas. Norime sukurti naują kokybės standartą Lietuvoje, kad visi vadovėliai būtų prieinami visiems. Kuriame interaktyvius vadovėlių formatus, kurie leidžia naudotis ekrano skaitytuvais, įgarsinti tekstą, pritaikyti turinį disleksiją turintiems mokiniams“, – sako Darius Ratkevičius, „EDUKA klasė“ skaitmeninės mokymo(si) aplinkos produkto vadovas.
Skaitmenizuotas vadovėlis
Teisinis pagrindas: Europos prieinamumo aktas ir nacionaliniai reikalavimai
Europos prieinamumo aktas (angl. The European Accessibility Act), priimtas 2019 m. ir įsigaliojęs Lietuvoje 2025 m. birželio 28 d., įpareigoja leidėjus užtikrinti, kad elektroninės knygos būtų prieinamos skaitytojams, naudojantiems pagalbines skaitymo technologijas, pavyzdžiui, ekrano skaitytuvus. Turinys negali būti užrakintas PDF formatu ar atvaizduojamas tik kaip paveikslėlis, nes jo neatpažins pagalbinės technologijos. Turinys turi būti aktyvus, kad būtų galima keisti jo šriftą, dydį, foną, pritaikyti kontrastą.
Taip pat nuo 2024 m. vasario 16 d. galioja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymas, kuris numato, kad leidžiant spausdintą vadovėlį, reikėtų sudaryti galimybę mokykloms naudotis ir virtualiąja vadovėlio versija.
„Šie du dokumentai iš esmės keičia vadovėlių leidybos praktiką – nuo šiol elektroninė knyga privalo būti prieinama regos negalią, taip pat – disleksiją turintiems mokiniams. O kalbant apie vadovėlius, jų poreikis – milžiniškas“, – paaiškina Lietuvos audiosensorinės bibliotekos įtraukiosios leidybos specialistė Inesa Rinkevičiūtė.
Padeda technologijos
Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidento Vilmanto Balčikonio, mokyklose vis dar sudėtinga užtikrinti, kad mokiniai, turintys regos negalią ar disleksiją, galėtų savarankiškai skaityti vadovėlius.
„Didžioji dalis informacijos pateikiama tekstu, todėl vaikams, kuriems skaityti sunkiau, tenka remtis tėvais, padėjėjais ar klasės draugais. Pagalbinės technologijos, tokios kaip ekrano skaitytuvai, gali palengvinti mokymąsi, tačiau tik tuo atveju, jei mokomasis turinys paruoštas tinkamai“, – sako jis.
Skaitmeninis vadovėlis: nauja struktūra ir standartai
Siekiant pritaikyti vadovėlius įvairių poreikių turintiems skaitytojams, popierinio vadovėlio maketo neužtenka tiesiog perkelti į skaitmeninę erdvę.
„Tradicinis vadovėlis kuriamas atvartais – dviejų A4 puslapių dizainas, kuriame matomas visas vaizdas, iliustracijos ir tekstas išdėstyti vizualiai patraukliai. Interaktyvus prieinamas vadovėlis kuriamas kitaip: turinys pateikiamas nuosekliai, „sąrašo“ principu, kad ekrano skaitytuvai galėtų perskaityti informaciją be trikdžių. Vartotojas mato vieną elementą po kito tarsi naujienų portale, o ne visą atvartą iš karto“, – skirtumą pabrėžia D. Ratkevičius.
Naujame formate tekstas turi būti aktyvus, kad būtų galima keisti šriftą, dydį, kontrastą, įjungti įgarsinimą. Iliustracijos turi turėti aprašymus, kad regos negalią turintys mokiniai neprarastų dalies svarbios informacijos. Privaloma laikytis WCAG 2.2 standarto, kuriame yra apibrėžta daugiau nei 100 naujų reikalavimų, panašių į šiuos. Nesilaikant bent vieno iš jų, vadovėlis nebus laikomas pilnai prieinamu.
„Galiausiai, reikia pakeisti vizualiai iliustruotų vadovėlių pateikimo logiką – nuspręsti, kas rodoma pirmiausia, kaip išlaikyti metodinę seką, kai nebelieka dviejų puslapių atvarto. Šis darbas – ne tik vizualinis pritaikymas, bet ir semantinis – turinys turi būti pateiktas taip, kad jį suprastų pagalbinės technologijos“, – kalba „EDUKA klasė“ atstovas.
Svarbus net šrifto tipas
Siekiant kuo geriau atliepti šį poreikį, „EDUKA klasė“ skaitmeninės mokymo(si) aplinkos komanda kartu su Lietuvos audiosensorinės bibliotekos ekspertais atliko pilotinį projektą, perkeliant vadovėlius į prieinamą EPUB formatą, konsultavosi dėl techninių reikalavimų ir metodikos, kaip struktūruoti turinį, aprašyti iliustracijas bei pritaikyti vadovėlį ekrano skaitytuvams.
Pasak I. Rinkevičiūtės, disleksiją turintiems mokiniams netinka serifiniai šriftai, pavyzdžiui, „Times New Roman“, nes jie turi nevienodo storio linijas, kurios sukuria „mirgėjimo“ efektą, apsunkinantį skaitymą.
„Todėl prieinamuose leidiniuose naudojami sans-serif šriftai, tokie kaip „Arial“ ar „Verdana“, kurių raidžių linijos yra vienodo storio, taip tekstas lengviau skaitomas. Beje, kai leidinys yra išleidžiamas EPUB formatu arba perkeliamas į HTML formatą, skaitytojas vieno mygtuko paspaudimu gali nedraugišką šriftą pasikeisti į sau tinkamą. Tik svarbu, kad šią funkciją įgalintų naudojama skaitymo aplinka“, – paaiškina ji. Taip pat svarbi kontrasto keitimo funkcija, tęsia I. Rinkevičiūtė. Nes kai kuriems žmonėms patogiau skaityti ne juodas raides baltame fone, o šiek tiek švelnesnės spalvos – sepija – fone arba baltas raides juodame fone.
Nuo idėjos iki interaktyvaus formato
Pasak I. Rinkevičiūtės, didžiausi iššūkiai kilo su vizualiai turtingais vadovėliais.
„Lietuvių kalbos vadovėlis pirmokams pasirodė sudėtingesnis nei chemijos ar matematikos – dėl gausybės iliustracijų ir dizaino, kurį reikia pritaikyti skaitmenai, neprarandant mokymo metodikos. Juk spausdintame vadovėlyje atsiverti atvartą ir matai visą vaizdą, o skaitmenoje turinys turi nuoseklią skaitymo tvarką. Tai visiškai kitokia logika, kurią reikia permąstyti iš naujo“, – dalijasi I. Rinkevičiūtė.
V. Balčikonis tęsia, kad iššūkių iš tiesų netrūksta: kaip aprašyti schemas, matematikos formules ir grafikus, kad skaitytuvai galėtų perskaityti. Kartais prireiks ir taktilinių priemonių, kad mokinys galėtų paliesti tai, apie ką kalbama vadovėlyje, pavyzdžiui, parabolę ar kitą matematinį grafiką.
„Nepaisant dar laukiančio darbo, naujieji vadovėliai, kurie visiems vaikams suteikia galimybę savarankiškai perskaityti tekstą, yra sveikintina iniciatyva ir didelis žingsnis į priekį“, – sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentas.
Dirbtinis intelektas – pagalbininkas, bet ne sprendimas
„Laukia didelis ir sunkus darbas sukurti aprašymus vadovėlių iliustracijoms. Tiriame galimybes pasitelkti dirbtinį intelektą ir jau dabar matome, kad jis padeda, tačiau negalima jo siūlymų naudoti be peržiūros. Rankiniu būdu yra tikrinama didaktika, pritaikoma moksleiviams pagal amžiaus grupę, įvertinamas turinio teisingumas. Vadovėlis yra aukštos kokybės turinys, todėl žmogaus darbas būtinas“, – pabrėžia „EDUKA klasė“ skaitmeninės mokymo(si) aplinkos produkto vadovas D. Ratkevičius.
Kol kas didžioji dalis darbo atliekama žmonių rankomis: didelė komanda fiziškai perkelia turinį, priskiria iliustracijas, kuria struktūrą ir užtikrina, kad turinys atitiktų prieinamumo standartus.
„Tai itin svarbus projektas dėl kilnaus tikslo. Beje, prieinamumo funkcijos tampa patogios visiems: galimybė keisti kontrastą, įgarsinti tekstą, pritaikyti vadovėlį mobiliesiems įrenginiams – tai naudinga ne tik turintiems negalią, bet ir kiekvienam mokiniui“, – reziumuoja jis.
