Startavo iniciatyva „AI Karta“: 40 tūkst. Lietuvos mokinių pradeda naudoti pažangiausius DI įrankius

Lietuvos mokyklos žengia didelį žingsnį švietime, prisijungdamos prie iniciatyvos „AI karta“, kuri suteikia pažangiausius dirbtinio intelekto (DI) įrankius Lietuvos mokykloms. Iki spalio 7 d. dalyvauti iniciatyvoje užsiregistravo daugiau nei 250 mokyklų – iš viso tai daugiau nei 40 000 moksleivių ir 500 mokytojų.

Užsiregistravusioms ir sutartis pasirašiusioms mokykloms jau suteikta prieiga prie naujausius DI modelius apjungiančios platformos nexos.ai ir DI svetainių kūrimo įrankio „Hostinger Horizons“. Daugiau nei 500 mokytojų bus apmokyti, kaip efektyviausiai integruoti šiuos įrankius į pamokas, o pirmieji tam skirti renginiai spalio 7-9 d. įvyko Vilniuje ir Kaune. Dėl didelio mokyklų susidomėjimo ir aktyvumo registracija į iniciatyvą pratęsiama ir bus atvira visus mokslo metus visiems Lietuvos mokytojams ir mokykloms.

Simona Laiconaitė, progresyvių iniciatyvų fondo „Tesonet Foundation“ vadovė, teigia, kad pokyčiai švietimo sistemoje neįvyksta savaime – juos lemia pačios mokyklos, jų vadovų lyderystė bei sprendimai. „Dabartiniai skaičiai rodo, kad į projektą įsitrauks maždaug kas trečias 9-12 klasės moksleivis. Šiuo metu technologijos vystosi nesuvokiamu tempu, tad gebėjimas spėti kartu, suprasti jų suteikiamas galimybes ir jas išnaudoti yra būtinas tiek asmens, tiek įmonės, tiek valstybės lygmeniu, siekiant konkurencingumo ir kūrybiškumo skatinimo. Būtent todėl registraciją paliksime atvirą visus metus ir suteiksime prieigą naujai prisijungusioms mokykloms“.

Pasak fondo vadovės, suteikdama prieigą prie naujausių Lietuvoje sukurtų įrankių, iniciatyva leis mokiniams eksperimentuoti ir bandyti kurti pirmąsias skaitmeninio verslo idėjas, taip skatinant verslumą ir jaunąją kūrėjų kartą. Tuo pačiu siekiama palengvinti mokytojų darbą, pagerinti mokymo kokybę ir kurti įdomesnę, labiau įtraukiančią mokymosi aplinką mokiniams. „Vasarą vykusios fokus grupės su mokytojais patvirtino, kad DI gali tapti mokytojo asistentu, padėti rengiant kūrybiškesnius projektus bei užduotis, palaikyti mokinių emocinį pasirengimą pamokose ar reikšmingai sumažinti administracinio darbo krūvį“, – sako ji.

Projekto sėkmė galiausiai priklausys nuo to, kaip sėkmingai įsitrauks mokyklos ir mokytojai. Mokiniai jau naudoja DI, tačiau labai svarbu DI įtraukti į mokymo procesą prasmingais būdais. Be to, ne visi turi prieigą prie šių technologijų, todėl svarbu užtikrinti vienodas galimybes. „AI Karta” skatins naudoti įrankius edukacijai, verslumui, o ne tik laisvalaikiui.

Laura Masiliauskaitė, organizacijos „Švietimas #1“ vadovė, priduria: „Ateityje sėkmingos bus tos šalys, kurių švietimo sistemos nuolat žvelgia į priekį ir prisitaiko prie to, kokių įgūdžių reikės vaikams išeinant iš mokyklos. Todėl Estija, kurios švietimo sistema vertinama kaip viena geriausių Europoje, nuo šio rudens diegia DI visos šalies mastu. Lietuvai išlikti konkurencinga padės mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystė bei išorinės iniciatyvos, kurios ne tik suteikia technologinius įrankius, bet ir moko, kaip juos naudoti ugdymo kokybei kelti. Tyrimai rodo, kad vos 1 proc. kokybiškesnis švietimas gali lemti nuo 0,4 iki 2,8 proc. šalies ekonomikos augimo per metus.“

Ilgalaikė iniciatyvos „AI karta“ vizija – užtikrinti aukštesnį Lietuvos švietimo lygį, integruojant DI į ugdymo procesą, skatinant efektyvesnį, individualizuotą mokymąsi ir mažinant technologinę atskirtį. Programą inicijavo verslo akseleratorius „Tesonet“, ją finansuoja „Tesonet Foundation“.