Didinti šiuo metu gana menką lietuvių informuotumą apie mokslo pasiekimus ir naujas technologijas galėtų nuoseklus mažų mokslo populiarinimo projektų įgyvendinimas visoje Lietuvoje, regionuose suburtas nevyriausybinių organizacijų tinklas ir tikslingas mokslinio raštingumo gebėjimų ugdymas, teigia Socialinių inovacijų institutas, daugiau nei dvejus metus kartu su partneriais įgyvendinęs projektą, kurio metu ieškota geriausiai veikiančio mokslo populiarinimo renginių rėmimo modelio. Didinti šiuo metu gana menką lietuvių informuotumą apie mokslo pasiekimus ir naujas technologijas galėtų nuoseklus mažų mokslo populiarinimo projektų įgyvendinimas visoje Lietuvoje, regionuose suburtas nevyriausybinių organizacijų tinklas ir tikslingas mokslinio raštingumo gebėjimų ugdymas, teigia Socialinių inovacijų institutas, daugiau nei dvejus metus kartu su partneriais įgyvendinęs projektą, kurio metu ieškota geriausiai veikiančio mokslo populiarinimo renginių rėmimo modelio.
Projekto metu dvidešimt Lietuvos mokslo ir technologijų institucijų išgrynino efektyviausius mokslo populiarinimo renginių rėmimo principus ir sukūrė schemą, kuri galėtų skatinti aktyvesnį mokslo populiarinimo iniciatyvų įgyvendinimą visoje Lietuvoje ir didintų informacijos apie mokslo pasiekimus prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms.
Anot Socialinių inovacijų instituto direktorės Ingridos Gečienės, per daugiau nei dvejus metus sukurtas mokslo populiarinimo renginių rėmimo modelis išbandytas ir tobulintas rengiant mokslo populiarinimo iniciatyvų konkursus, kuriuose dalyvavo beveik šimtas pareiškėjų iš visos Lietuvos. Mokslo populiarinimo projektų idėjas konkursams teikė bendrojo lavinimo ir aukštosios mokyklos, visuomeninės organizacijos ir mokslo draugijos. Iš 170 konkursams pateiktų projektų po ekspertų vertinimo, finansuoti 54 geriausi projektai.
„Tai, jog sistemiškai ir nuosekliai dirbdami tikrai galime padidinti įvairių visuomenės grupių susidomėjimą mokslo pasiekimais ir žmonių informuotumą, aiškiai rodo ir mūsų įgyvendinto projekto rezultatai. Konkursiniu būdu finansuoti mažieji projektai pritraukė daugiau nei 9000 dalyvių visoje Lietuvoje. Labiausiai džiaugiamės, kad gana aktyvūs buvo pareiškėjai iš regionų, kuriuose paprastai stokojama informacijos apie mokslo pasiekimus ir naujausias technologijas“, – apie baigtą įgyvendinti projektą pasakoja dr. Tomas Žalandauskas, Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius.
Anot Ingridos Gečienės, kuriant mokslo populiarinimo sistemą Lietuvoje labai svarbus iniciatyvų koordinavimo, telkimo ir dalijimosi gerąja patirtimi aspektas. Taip pat, pasak Socialinių inovacijų instituto vadovės, būtina didinti mokslinį raštingumą ir ugdyti įvairių sričių specialistų gebėjimus patraukliai ir suprantamai pasakoti apie mokslo pasiekimus. Todėl kuriant mokslo populiarinimo renginių rėmimo modelį taip pat organizuoti mokslo populiarinimo gebėjimų ugdymo mokymai, kuriuose patraukliai ir gyvai skirtingoms visuomenės grupėms pasakoti apie mokslo pasaulį mokėsi ne tik mokslininkai ir kiti tyrėjai, bet ir pedagogai, žurnalistai, inovacijų paramos ir kitų institucijų, dirbančių su mokslo naujienomis, darbuotojai.
„Mūsų požiūriu, sukurtas ir išbandytas konkursinio mokslo ir technologijų populiarinimo renginių rėmimo modelis pasiteisino ir gali sėkmingai būti taikomas visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kas taptų koordinuojančia institucija. Taip pat labai svarbu, kad jis gana paprastas ir efektyvus administravimo požiūriu, todėl gana patrauklus net ir nepatyrusiems mažųjų projektų pareiškėjams, turintiems šaunių idėjų, kaip populiarinti mokslą“, – teigia Ingrida Gečienė.
Sukurtą mokslo ir technologijų populiarinimo renginių rėmimo modelį Socialinių inovacijų institutas artimiausiu metu ketina pristatyti Švietimo ir mokslo ministerijai bei kitoms mokslo politiką įgyvendinančioms bei su mokslo populiarinimu dirbančioms institucijoms.
