Daugiau kaip 60 proc. ES devynmečių mokosi mokyklose, kuriose vis dar nėra skaitmeninės įrangos. Šiandien Europos Komisija pradeda įgyvendinti iniciatyvą „Atviresnis švietimas“ – veiksmų planą, kuriuo sprendžiama ši ir kitos skaitmeninių technologijų problemos, dėl kurių mokyklos ir universitetai negali suteikti savo auklėtiniams kokybiško išsilavinimo ir gebėjimo naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kurio 2020 m. bus reikalaujama devyniose iš dešimties darbo vietų.Daugiau kaip 60 proc. ES devynmečių mokosi mokyklose, kuriose vis dar nėra skaitmeninės įrangos. Šiandien Europos Komisija pradeda įgyvendinti iniciatyvą „Atviresnis švietimas“ – veiksmų planą, kuriuo sprendžiama ši ir kitos skaitmeninių technologijų problemos, dėl kurių mokyklos ir universitetai negali suteikti savo auklėtiniams kokybiško išsilavinimo ir gebėjimo naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kurio 2020 m. bus reikalaujama devyniose iš dešimties darbo vietų. Kad iniciatyva greičiau įsibėgėtų, šiandien Komisija atidaro naują interneto svetainę „Open Education Europa“, kurioje besimokantys asmenys, švietimo specialistai ir įstaigos galės dalytis visiems prieinamais atvirais švietimo ištekliais.
50–80 proc. ES šalių moksleivių ir studentų nėra mokęsi iš skaitmeninių vadovėlių, naudojęsi programine pratybų įranga, transliacijomis ar tinklalaidėmis (podcasts), žaidę simuliacinių ar mokomųjų žaidimų. Dauguma pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojų nemano, kad yra išprusę skaitmeninių technologijų srityje ir galėtų padėti mokiniams ugdytis skaitmeninius įgūdžius, o 70 proc. respondentų norėtų būti mokomi naudotis IRT. Daugiausia mokyklų, turinčių interneto prieigą, yra Latvijoje, Lietuvoje ir Čekijoje (jose mokosi daugiau kaip 90 proc. moksleivių) – dukart daugiau nei Graikijoje ir Kroatijoje (apie 45 proc. moksleivių).
Aukštojo mokslo sistemoms taip pat tenka spręsti skaitmeninės eros iššūkius: manoma, kad per ateinantį dešimtmetį ES gerokai padaugės studentų, todėl universitetai turi atitinkamai pakoreguoti tradicinius mokymo metodus ir pasiūlyti įvairių galimybių mokytis tiesioginiai ir internetu – pavyzdžiui, atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų (angl. Massive Open Online Courses, MOOC), suteikiančių galimybę mokytis bet kur, bet kada ir naudojantis įvairiomis priemonėmis. Tačiau daugelis universitetų tokioms permainoms dar nepasirengę.
Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakingos Komisijos narės Androullos Vassiliou bei Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už skaitmeninę darbotvarkę atsakingos Komisijos narės Neelie Kroes bendrai remiama iniciatyva „Atviresnis švietimas“ siekiama šių trijų pagrindinių tikslų:
- suteikti organizacijoms, mokytojams ir besimokantiems asmenims galimybių inovuoti;
- naudoti daugiau atvirųjų švietimo išteklių, užtikrinant, kad viešosiomis lėšomis parengta švietimo medžiaga būtų prieinama visiems, ir
- gerinti IRT ir ryšio infrastruktūrą mokyklose.
„Švietimo pasaulis – vidurinių mokyklų, universitetų ir tolesnėse pakopose – iš esmės keičiasi: siūlyti visiems prieinamomis technologijomis grindžiamas visų amžiaus grupių asmenų švietimo alternatyvas greitai bus ne tik pageidautina, bet tiesiog būtina. Turime labiau pasistengti, kad jaunuoliai būtų pajėgesni naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kurių jiems tikrai prireiks ateityje. Nepakanka žinoti, kaip naudotis prietaika ar programa – mums reikia jaunuolių, kurie mokės kurti jas patys. „Atviresnis švietimas“ turėtų padėti žmonėms suvokti naująsias mokymosi galimybes, kurios leis jiems lengviau įsidarbinti, skatins kūrybiškumą, inovatyvumą ir verslumą“, – sakė Komisijos narė A. Vassiliou.
Pirmininko pavaduotoja N. Kroes pridūrė: „Labai viliuosi, kad iki 2020 m. visose klasėse bus įdiegtos skaitmeninės technologijos. Švietimas turi būti artimas realiam gyvenimui – jis negali likti atskira planeta. Jaunimas skaitmeninėmis technologijomis nori naudotis visose gyvenimo situacijose. Skaitmeninių įgūdžių jiems prireiks ir darbinantis. Į šias realijas turi reaguoti visos mūsų mokyklos ir universitetai – ne tik kai kurie iš jų.“
Su iniciatyva „Atviresnis švietimas“ susijusi veikla bus finansuojama pagal naują švietimo, mokymo jaunimo ir sporto ES programą „Erasmus+“, naują mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ bei ES struktūrinių fondų lėšomis. Pavyzdžiui, „Erasmus+“ lėšomis bus remiami švietimo paslaugų teikėjai – taip bus siekiama užtikrinti, kad verslo modeliai būtų pritaikyti prie technologinių pokyčių, ir padėti mokytojams kelti kvalifikaciją rengiant atvirus nuotolinio mokymo kursus. Visa „Erasmus+“ lėšomis parengta mokymo medžiaga bus laisvai prieinama visuomenei pagal atvirąsias licencijas.
