Šią savaitę Latvija tapo 21-ąja ES nare, pasirašiusia Europos Komisijos inicijuojamos automatinės pagalbos iškvietimo sistemos automobiliuose „eCall“ susitarimo memorandumą. Tačiau daug žadantis ir Lietuvos palaikymą dar 2005 m. gavęs projektas kol kas juda vangiai, o jo sulauksime anksčiausiai 2013–2014 m., komentuoja Bendrasis pagalbos centras.Šią savaitę Latvija tapo 21-ąja ES nare, pasirašiusia Europos Komisijos inicijuojamos automatinės pagalbos iškvietimo sistemos automobiliuose „eCall“ susitarimo memorandumą. Tačiau daug žadantis ir Lietuvos palaikymą dar 2005 m. gavęs projektas kol kas juda vangiai, o jo sulauksime anksčiausiai 2013–2014 m., komentuoja Bendrasis pagalbos centras.
Dar 2003 m. Europos Komisija (EK) buvo pristačiusi visoje ES veikiančios automatinės pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ idėją, galinčią kasmet išgelbėti apie 2,5 tūkst. gyvybių bei maždaug dvigubai sutrumpinti gelbėtojų atvykimo į eismo įvykio vietą laiką. Šią sistemą turėtų sudaryti į automobilius montuojama visuotinės padėties nustatymo sistema (GPS arba ES plėtojama „Galileo“), mobiliojo ryšio bei kitos technologijos, automatiškai nusiunčiančios bendriesiems pagalbos centrams informaciją apie eismo įvykio vietą ir laiką.
„eCall“ pristatymas
© Europos Parlamento nuotr.
Į avariją patekę žmonės sistema galėtų pasinaudoti patys, tačiau net ir tuo atveju, kai nukentėjusieji avarijoje to atlikti negalėtų, eismo įvykį užfiksavę automobilio jutikliai patys aktyvuotų „eCall“ sistemą, kuri nusiųstų gelbėtojams įvykio laiką bei koordinates. Šis principas iš dalies primena ES bendosios pagalbos centrų skambintojo vietos nustatymo sprendimą, tačiau jo tikslumą riboja tai, kad šie duomenys gaunami naudojant bazinių mobiliojo ryšio stočių, o ne GPS imtuvų informaciją.
Planuojama, kad „eCall“ nuo 2013–2014 m. būtų diegiamas kaip standartinė įranga naujuose automobiliuose, o ir senesnių modelių savininkai tam reikalingą įrangą galėtų įsigyti už ne daugiau kaip 100 eurų. Be to, „eCall“ prietaisų įsigijimą galėtų subsidijuoti, pavyzdžiui, draudimo bendrovės.
Laukia standartų
Vis dėlto „eCall“ projektas, nors ir remiamas 21-os ES narės, 4 sąjungos kaimynių bei daugiau kaip 100-to automobilių, technologijų bei ryšio bendrovių, vyksta lėčiau nei tikėtasi. Dar 2005 m. laukta jo debiuto 2007–2008 m., lūkesčiams nepasiteisinus – 2010–2011 m., o pastaruoju metu minimas „eCall“ startas iki 2014 m.
Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas DELFI sako, kad vienas pagrindinių „eCall“ įgyvendinimą ribojančių veiksnių yra susitarimas dėl projekto technologinių standartų, leisiančių paslaugai veikti visose šalyse.
Pašnekovo teigimu, EK ragina ES nares įgyvendinti projektą, tačiau pati dar nepatvirtina vieningų standartų, kurie, nors tikriausiai daug nesiskirs nuo dabartinių pasiūlymų ir naudojamų technologijų, yra svarbūs siekiant užtikrinti sklandžią „eCall“ veiklą kertant sienas. Standartų patvirtinimo laukiama apie 2012 m.
„Mums svarbu, kad standartai būtų patvitinti, tuomet galėsime tęsti darbą su ryšio tiekėjais, galėsiančiais priimti „eCall“ duomenis. Tačiau pagrindą jau turime, o jo patobulinimai neturėtų būti sudėtingi“, – kalba T. Maroščikas. Jis taip pat neatmeta galimybės, kad „eCall“ projektas gali strigti ir dėl to, kad jo susitarimo memorandumo nepasirašė kai kurios didžiosios ES šalys, pvz., Prancūzija ar Didžioji Britanija.
