Internetas bibliotekose padeda sutaupyti ir užsidirbti, rodo tyrimas

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo projekto „Bibliotekos pažangai“ užsakymu atliktas išsamus tyrimas atskleidžia, jog internetas bibliotekose gyventojams padeda tiek gauti ekonominės naudos, tiek turiningiau praleisti laisvalaikį. Tyrimu buvo siekiama įvertinti esamą viešos interneto prieigos bibliotekose situaciją ir gyventojų gaunamą naudą iš informacinių technologijų.

Paaiškėjo, kad beveik trečdalis (apie 27 proc.) suaugusiųjų šalies gyventojų ir kone pusė (48 proc.) 12-14 m. vaikų yra naudojęsi vieša interneto prieiga bibliotekose. Apklausti suaugę vartotojai daugiausiai pabrėžė socialinę interneto bibliotekose naudą. Net 85 proc. respondentų nurodo, kad galimybė naudotis vieša interneto prieiga praturtino laisvalaikį, pagerino bendravimą su artimaisiais bei draugais (67 proc.). Tačiau akivaizdi ir ekonominė nauda – bemaž 60 proc. vartotojų teigia, kad naudodamiesi interneto prieiga bibliotekoje sutaupė pinigų. Ketvirtadalis, beveik 26 proc., tvirtina, jog internetas padėjo įsigyti prekių ar paslaugų, o taip pat padidinti pajamas (19 proc.) ar papildomai užsidirbti (11 proc.). Daugiau kaip 16 proc. vartotojų internetas bibliotekoje padėjo susirasti darbą.

„Nors ekonominė interneto nauda akivaizdi, ją vertina dar palyginti nedidelė gyventojų dalis. Dauguma žmonių informacinių technologijų ir viešos prieigos naudą vis dar sieja tik su laisvalaikio praleidimu ir bendravimu. Tokią sampratą siekiame keisti vystydami viešos interneto prieigos tinklą visoje šalyje ir skatindami žmones efektyviau naudotis informacinėmis technologijomis“, – sako projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas Kęstutis Juškevičius.

Tyrimo rezultatai parodė, jog laisvalaikis ir kultūra yra ne tik ta sritis, kuri labiausiai vertinama, bet ir ta, kuriai internetą visuomenė pasitelkia dažniausiai – šioms reikmėms informacines technologijas naudoja 59 proc. gyventojų. Nedaug atsilieka ir darbo bei ekonominės veiklos (52 proc.), bendravimas (51 proc.). Rečiausiai interneto galimybėmis gyventojai naudojasi lavinimuisi (28 proc.), rūpinimuisi savo sveikata (26 proc.) bei el. valdžios paslaugoms gauti (12 proc.).

Internetą laisvalaikiui dažniausiai naudoja ir vaikai. Šiai sričiai internetą pasitelkia 87 proc. jaunųjų respondentų. Tačiau taip pat sėkmingai jie internetą pasitelkia ir mokymuisi (84 proc.) bei bendravimui (68 proc.). Įdomu, kad vaikai informacinėmis technologijomis naudojasi kur kas tolygiau nei suaugusieji ir efektyviai taiko jas įvairioms sritims.

„Pastebima, kad bibliotekose lankytojai internetu dažniau naudojasi veikloms, kurios ne tokios populiarios naršant namie ar darbe – minėtinos el. valdžios paslaugos, švietimas ar sveikata. Taigi bibliotekos padeda žmonėms naudotis daugiau gebėjimų reikalaujančiomis elektroninėmis paslaugomis“, – pažymi K. Juškevičius.

Tyrimas atskleidė, kad bibliotekininkų pagalba yra viena iš svarbių priežasčių, skatinančių gyventojus rinktis internetą bibliotekose. Bibliotekininkų konsultacijos nuolat arba dažnai prašo 31 proc. vartotojų, o darbuotojų kvalifikacija ir paslaugumas laikytini stipriausia viešųjų bibliotekų įvaizdžio dalimi. Tiek suaugę, tiek jaunesnio amžiaus lankytojai šias savybes vertina palankiausiai.

Tyrimas patvirtino būtinybę plėtoti bibliotekų viešos interneto prieigos tinklą, ypač kaimiškosiose vietovėse, kur daugiau nei pusė gyventojų neturi kompiuterio ir nesinaudoja internetu. Tad projektu „Bibliotekos pažangai“ siekiama įveikti ne tik skaitmeninę, bet ir socialinę atskirtį, ypatingą dėmesį skiriant regionams bei įtraukiant sunkiau pasiekiamas visuomenės grupes.

Kompleksinį tyrimą „Informacinės technologijos Lietuvos viešosiose bibliotekose“ šių metų gegužę–birželį atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT. Tyrimą sudaro reprezentatyvios Lietuvos gyventojų (15–74 m.), vaikų (12–14 m.), viešųjų bibliotekų lankytojų bei bibliotekininkų apklausos. Kokybinę tyrimų dalį sudarė fokusuotų grupių diskusijos ir pagilinti interviu su įvairių visuomenės grupių atstovais.