Iki 2020 m. 25 % ES gyventojų bus vyresni nei 65-erių metų. Siekdama spręsti šią didėjančią demografinę problemą Ministrų Taryba pritarė Komisijos planui Europą padaryti skaitmeninių technologijų, skirtų padėti pagyvenusiems žmonėms savarankiškai gyventi namuose, kūrimo centru.Iki 2020 m. 25 % ES gyventojų bus vyresni nei 65-erių metų. Siekdama spręsti šią didėjančią demografinę problemą Ministrų Taryba pritarė Komisijos planui Europą padaryti skaitmeninių technologijų, skirtų padėti pagyvenusiems žmonėms savarankiškai gyventi namuose, kūrimo centru. 2007 m. birželio 14 d. Komisijos pateiktame pasiūlyme numatoma papildomai skirti 150 mln. eurų Europos bendrajai mokslinių tyrimų programai, todėl visa skiriama suma viršys 600 mln. eurų.
Pasinaudodamos šia nauja programa Europos bendrovės galės kurti naujoviškus skaitmeninius produktus ir paslaugas, skirtas pagyvenusių žmonių gyvenimui namuose, darbo vietoje ir apskritai visuomenėje pagerinti. Pažangiausiomis technologijomis grindžiami prietaisai, padedantys saugiai jaustis namuose, judriojo ryšio sprendimai, skirti sutrikusios regos ar klausos asmenų pagrindiniams organizmo būklės rodikliams stebėti, ir naudotojo sąsajos – visa tai pagerins pagyvenusių žmonių ir jų šeimų gyvenimo kokybę bei profesinį gyvenimą. Šiam planui kovo 13 d. pirmajame svarstyme pritarė Europos Parlamentas (pranešėja Neena Gill). Šioje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje dalyvaus 20 ES valstybių narių, taip pat Izraelis, Norvegija ir Šveicarija.
„Europos pagyvenę žmonės neturėtų prarasti galimybių pasinaudoti naujų technologijų teikiama nauda. Šios programos sprendimai ir paslaugos padės jiems toliau aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir ilgiau išlikti nepriklausomiems“, – sakė už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga Europos Komisijos narė Viviane Reding. – Ši programa, kuriai bus skirta dalis lėšų iš 1 mlrd. eurų, kuriuos ES, valstybės narės ir privatusis sektorius skirs šios srities moksliniams tyrimams ir naujovėms, padės Europos įmonėms atsižvelgti į pagyvenusių žmonių poreikius, atvers svarbių naujų verslo galimybių ir padės valdžios institucijoms ateityje užtikrinti tvarias sveikatos ir socialinės apsaugos sistemas.“
Manoma, kad ateinančiais dešimtmečiais pensijoms ir sveikatos bei ilgalaikei priežiūrai skirtos išlaidos išaugs nuo 4 iki 8 %. Visos išlaidos iki 2050 m. padidės 3 kartus, todėl daug šalių dabar ieško tvarių sprendimų. Europos bendrovėms suteikiama ekonominė galimybė kurti technologijas, skirtas pagyvenusiems europiečiams, kurie yra svarbūs naudotojai ir kurių bendras turtas viršija 3 000 mlrd. eurų.
Iki 2013 m. Komisija, ES valstybės narės ir privatusis sektorius į pagyvenusiems žmonėms skirtus mokslinius tyrimus ir naujoves kartu investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, iš kurių 600 mln. eurų bus skirta iš naujosios bendrosios mokslinių tyrimų programos lėšų ir 400 mln. eurų – iš ES septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos lėšų. Pagrindiniai tikslai – padėti sutaupyti daug lėšų sveikatos ir socialinės apsaugos srityse, sukurti svarbų Europos informacinių ir komunikacinių technologijų kūrimo ir pagalbos pagyvenusiems žmonėms centrą ir užtikrinti geresnę pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę (pavyzdžiui, naudojant pažangias buities technologijas, kuriomis nuotoliniu būdu reguliuojamas šildymas, apšvietimas ir net maisto atsargos, elektronines signalizacijos sistemas ar telekomunikacijų technologijomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas). Europa gali tapti pirmaujančia pagyvenusiems žmonėms skirtų technologijų rinka, kurios teikiamomis galimybėmis visame pasaulyje galėtų pasinaudoti Europos informacinių ir komunikacinių technologijų bendrovės.
ES šios srities mokslinių tyrimų ir naujovių sektoriuje jau sėkmingai sukurtos naujoviškos informacinės ir komunikacinės technologijos, skirtos pagyvenusiems žmonėms. Du puikūs pavyzdžiai – „MobilAlarm“ sistema, kuri pagyvenusiems žmonėms leidžia pranešti apie nelaimę ir gauti pagalbą bet kada ir bet kur, ir I2HOME, pirmoji pasaulyje standartizuota nuotolinio buities prietaisų valdymo sistema, padedanti žmonėms su fizine ar protine negalia naudotis televizoriais, šildymo sistemomis, mikrobangų krosnelėmis ir skalbyklėmis.
Bendra informacija
Dalyvavimas šiandien priimtoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje (vadinamoje Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos programa) yra Europos Sąjungos pasiryžimo siekti sukurti įtraukiąją informacinę visuomenę rezultatas (IP/07/1804). Tuo pačiu metu didesnė internetinė prieiga yra vienas Senėjimo informacinėje visuomenėje veiksmų plano tikslų (IP/07/831).
Šiandien ES į mokslinius tyrimus ir naujoves senėjimo srityje investuoja daugiau kaip 1 mlrd. eurų: apie 600 mln. eurų pagal bendrąją mokslinių tyrimų programą, 400 mln. eurų numatoma skirti pagal ES naujausią bendrąją mokslinių tyrimų programą ir daugiau kaip 50 mln. eurų – pagal ES informacinių ir komunikacinių technologijų politikos rėmimo programą. Ši programa – vadinamoji ES Sutarties 169 straipsnio iniciatyva, kurios tikslas – stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje naudojant tam skirtas ES lėšas.
Šioje naujojoje bendrojoje ES mokslinių tyrimų programoje dalyvauja Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė, taip pat Izraelis, Norvegija ir Šveicarija. Lietuva taip pat pareiškė norą dalyvauti programoje.
Daugiau informacijos galima rasti:
- http://ec.europa.eu/einclusion.
- http://www.aal-europe.eu/.
- http://www.mobilalarm-eu.org/.
- http://www.i2home.org/.
- http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/news.cfm?item_type=library&item_subtype=audiovisual.
