Nuo 2026 m. visi Viduržemio jūroje esančioje Korsikos saloje auginami galvijai turės būti paženklinti specialiomis mikroschemomis. Kaip praneša Prancūzijos naujienų agentūra AFP, praėjusį mėnesį šiame regione jau pradėti pirmieji bandymai – ūkininkų auginamoms karvėms priešskrandyje įdedamas specialus įtaisas, padedantis jas identifikuoti. Nuo 2026 m. visi Viduržemio jūroje esančioje Korsikos saloje auginami galvijai turės būti paženklinti specialiomis mikroschemomis. Kaip praneša Prancūzijos naujienų agentūra AFP, praėjusį mėnesį šiame regione jau pradėti pirmieji bandymai – ūkininkų auginamoms karvėms priešskrandyje įdedamas specialus įtaisas, padedantis jas identifikuoti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Beglobės ar tuberkulioze sergančios karvės, sukčiavimas siekiant gauti didesnes Europos Sąjungos (ES) išmokas – tai problemos, su kuriomis susiduriama Prancūzijai priklausančioje Korsikos saloje. Siekiant identifikuoti kiekvieną saloje auginamą galviją, pradėta taikyti „Bolus“ technologija – galvijai ženklinami specialiomis mikroschemomis.
„Korsika bandymams buvo pasirinkta dėl galvijų auginimo principų. Jie čia auginami pusiau laisvėje, prižiūrimi ūkininkų, tačiau laisvai vaikšto atvirose teritorijose, kartais klaidžioja krūmynuose. Šios aplinkybės sukuria tam tikrų sunkumų ūkininkams, kuriems ir gelbsti išbandoma sistema. Karvės dingsta kalnuose, o mes jas galime ir stebėti, ir susekti, ir net identifikuoti“, – AFP teigia projekto vadovė Lia Bastianelli.
Kaip pažymi ekspertė, Korsikoje ne kartą yra pasitaikę ir sukčiavimo atvejų, fiktyvių ūkių, kurie galvijų duomenų bazėje pateikia klaidingą informaciją, taip tikėdamiesi išsireikalauti didesnių ES išmokų. O būtent remiantis šia duomenų baze, anot L. Bastianelli, ir yra skirstomos subsidijos.
„Naujoji sistema, tikimės, padės užkirsti kelią nesusipratimams bei apgaulei. Mikroschema, įtaisyta gyvūno prieskrandyje, ten išlieka visą jo gyvenimą“, – AFP sako projekto vadovė.
Bandymai Korsikoje prasidėjo 2022 m. gruodžio 1 d., juose dalyvauti atsisakė tik 8 proc. salos ūkininkų. Šios programos tikslas – kiekvieną galviją paženklinti specialia mikroschema, kad būtų galima stebėti galvijų judėjimą, išvengti vagysčių, greitai ir sklandžiai suskaičiuoti bandos prieaugį.
„Mikroschemą dedame ant įrenginio, kuriuo per burnos šoną pasiekiama stemplė. Nuleidžiame mikroschemą ir per vadinamąjį pirmą karvės skrandį. Įrenginys sumodeliuotas taip, kad iš prieskrandžio toliau niekur nenukeliautų, tuo pasirūpina žemės trauka“, – AFP aiškina Julienas Ovaertas, projekto koordinatorius.
Kaip pasakoja bandymuose dalyvavę ūkininkai, mikroschemos integravimas yra neįtikėtinai trumpas – trunka mažiau nei 30 sekundžių. Vėliau skaitytuvo ekrane galima matyti mikroschemos, esančios gyvūno viduje, numerį, susietą ir su konkrečiu bandos numeriu.
„Ateityje laukia dar papildomi žingsniai. Kai pamatysime, kaip veikia bandomieji ūkiai, kokie rezultatai, reikės dar kokių nors patobulinimų, siekiant išvengti sukčiavimų“, – AFP sako ūkininkas Antoine‘as Olivesi.
Vieno galvijo identifikavimas atsieina apie 1,7 euro. Vykstant bandomajam projektui, visas išlaidas padengia pati valstybė. Iki 2025 m. tikimasi paženklinti visus salos galvijus, o nuo 2026 m. tai bus pagrindinė sąlyga ūkininkams, norint gauti ES paramą.
Galvijų mėsa sudaro 10 proc. Korsikos salos žemės ūkio produkcijos, t.y. maždaug 256 mln. eurų. Šiam žemės ūkio sektoriui kasmet tenka 40 proc. valstybės paramos.
Viso pasakojimo klausykitės LRT RADIJO laidos „Gimtoji žemė“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
