Japonijos elektrotechnikos gamintoja „Panasonic“ šiauriniame Osakos priemiestyje esančias senas gamyklas šį pavasarį transformavo į išmanųjį Suitos miestelį, kur žmonių veiklos poveikis klimatui mažinamas pasitelkiant pažangiausias technologijas. Japonijos elektrotechnikos gamintoja „Panasonic“ šiauriniame Osakos priemiestyje esančias senas gamyklas šį pavasarį transformavo į išmanųjį Suitos miestelį, kur žmonių veiklos poveikis klimatui mažinamas pasitelkiant pažangiausias technologijas. Tokia moderni bendruomenė Japonijoje – jau trečioji, iš savo pirmtakių išsiskiria ypatingu dėmesiu pačių gyventojų gerovei, aktyviai kovoja su socialine atskirtimi. Technologijų potencialas spręsti įvairiais socialines problemas – išties didelis, ką rodo ir Vilniuje įrengtos žmonių emocijų matavimo sistemos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kiekviena bendruomenė vis pažangesnė
Išmanioji Suitos bendruomenė Japonijoje – trečioji kompanijos „Panasonic“ vykdomo projekto dalis. Projekto vizija, kaip rašo „BusinessGreen“, – į kiekvieną žmogaus veiklos sritį įkomponuoti itin modernius, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius išmaniuosius įrenginius. Tai savo ruožtu turėtų mažinti žmogaus aplinkai daromą žalą.
Pirmąjį išmanųjį miestelį – Fudžisavą – „Panasonic“ įrengė dar 2014 metais. Jame sukurta 600 išmanių namų ūkių, ant kiekvieno namo stogo įmontuotos saulės baterijos. Antroji bendruomenė – Cunašima – atidaryta 2018 metais ir garsėja kaip technologijų būstinė, kurioje veikia kompanijos „Apple“ tyrimų ir plėtros centras.
Šiais metais įkurtas Suitos išmanusis miestelis aiškiai pranoksta savo pirmtakes. Jame plačiai išvystytos žaliosios erdvės ir elektromobilių infrastruktūra, įrengtos didžiulės energijos kaupimo sistemos, stichinės nelaimės metu aprūpinančios žmones energijos atsargomis, įdiegta vandenilio kuro elementų sistema. Suitoje, kaip ir kituose miesteliuose, įdiegti pačios „Panasonic“ IT sprendimai ir buitinė elektronika. Suita yra pirmoji tokia bendruomenė Japonijoje, kur visa elektros energija gaunama vien iš atsinaujinančių energijos šaltinių. „BusinessGreen“ apibūdina tai kaip reikšmingą žingsnį į priekį, palyginti su Fudžisavos miesteliu, kuriam keltas tikslas atsinaujinančiais energijos šaltiniais patenkinti maždaug 30 procentų visų elektros energijos poreikių.
Neapsiriboja vien klimato kaitos klausimais
Kaip „BusinessGreen“ pasakojo Takeshi Arakawa, „Panasonic“ išmaniųjų miestų plėtros departamento direktorius, šalia akivaizdžių siekių sumažinti žmonių veiklos poveikį klimatui, Suitos išmaniajame miestelyje išskirtinis dėmesys skiriamas ir bendruomenės problemoms. Viena iš jų – socialinė vyresnio amžiaus gyventojų atskirtis. Šiam iššūkiui spręsti įrengtos dirbtinio intelekto kameros, skaitmeninės sveikatos programos, senjorų būstuose įmontuoti specialūs jutikliai. Miestelyje veikia ir sveikatingumo centras, demencija sergančių gyventojų namai, teikiamos slaugos namuose paslaugos.
T. Arakawos teigimu, išmaniojo miesto sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, ar pavyksta rasti pusiausvyrą tarp valdžios institucijų, įmonių ir bendruomenės interesų. Pastarosios vaidmuo, jo vertinimu, yra esminis, nes būtent noras išspręsti tam tikrus bendruomenės iššūkius skatina apskritai steigti tokias infrastruktūras. „Susiduriame su daug socialinių problemų ir iššūkių – nuo urbanizacijos ir visuomenės senėjimo iki aplinkosaugos problemų. Išmanusis miestas arba miestelis yra labai veiksmingas būdas tas problemas spręsti. Todėl tikimės, kad ne tik čia, Japonijoje, bet ir visame pasaulyje tokia koncepcija bus įgyvendinama vis dažniau“, – „BusinessGreen“ sakė „Panasonic“ atstovas.
Išmanaus miesto užuomazgos – jau ir Vilniuje
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros vedėjas, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, LRT.lt paklaustas, ar Lietuvoje būtų įmanoma įkurti į „Panasonic“ išmaniuosius miestelius panašią bendruomenę, tikino, jog turint pakankamą finansavimą, tai padaryti būtų visiškai nesunku. Kadangi to finansavimo trūksta, vietoje to, kad būtų statomi atskiri kvartalai, kur į absoliučiai visas veiklas įkomponuojami išmanūs sprendimai, atskiros technologijos yra įdiegiamos į bendrą miesto infrastruktūrą. Vis dėlto, net ir veikdamos ne taip koncentruotai, tokios inovacijos gali ne ką prasčiau atliepti bendruomenės interesus ir spręsti panašias socialines problemas, kurias savo projekte išryškina „Panasonic“.
Mokslininko teigimu, jau šiuo metu Lietuvoje galima surasti išmanių technologijų pritaikymo miesto gyvenime pavyzdžių. Vienas iš technologinių sprendimų, sėkmingai įgyvendintų Vilniuje, yra išmanieji davikliai, realiu laiku matuojantys žmonių emocinę būklę. Ši iniciatyva – ES finansuojamo „ROCK“ projekto dalis, kurio tikslas – technologinių įrankių pagalba plėtoti miesto kultūros paveldo potencialą, atgaivinti bei skatinti tvarų vystymąsi ir ekonomikos augimą. Projekte be Vilniaus dalyvavo dar devyni Europos miestai: Lionas (Prancūzija), Bolonija ir Turinas (Italija), Liverpulis (Jungtinė Karalystė), Atėnai (Graikija), Klužas-Napoka (Rumunija), Eindhovenas (Nyderlandai), Lisabona (Portugalija) ir Skopjė (Šiaurės Makedonija). Vilnius partnerių pasirinktas kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovė ir pavyzdinis miestas, galintis perteikti savo patirtį kitiems projekto dalyviams.
Emocijas matuojantys išmanieji davikliai – Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų, su prof. A. Kaklausku priešakyje, iniciatyva. Davikliai įrengti dešimtyje skirtingų miesto vietų: tiek miesto centre, tiek pramonės ir rekreacinėse zonose. Įrenginiai fiksuoja, kaip žmogus ten būdamas jaučiasi – ar jis laimingas, maloniai nustebęs, susidomėjęs, o gal supykęs ar pasibjaurėjęs. Be veido išraiškų matuojami ir įvairūs fiziologiniai duomenys, pavyzdžiui, žmogaus pulsas, veido temperatūra ir kvėpavimo dažnis.
Remiantis tokiais duomenimis, sudaromas vadinamasis laimės indeksas. Žinant, kuriose miesto vietose būdami gyventojai jaučiasi laimingiausi, kokios veiklos jiems teikia daugiausia pasitenkinimo, galima tas zonas išplėsti, atkartoti ne vienoje miesto vietoje. Tai savo ruožtu pagerina tiek žmogaus emocinę būseną, tiek viso miesto įvaizdį.
„Laimė – tiesioginis subjektyvios tikrovės atspindys. Ją teigiamai veikia mieste atvertas viešųjų erdvių ir kultūros veiklų arsenalas bei jų sąveika. To svarba ypač išryškėjo dėl COVID-19 paskelbto karantino metu, kai laimės indeksas sumažėjo iki 20,42 proc., nuobodulys padidėjo 88,39 proc. „Sugadintą nuotaiką“ pakėlė Senamiestis, pandemijos metu tapęs kavine po atviru dangumi, kur skambėjo muzika, buvo saugiai bendraujama – laimės indeksas padidėjo iki 43,8 proc.“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybė.
Kaip pabrėžia projekto iniciatoriai, Vilniaus laimės indeksas yra vienas iš daugelio išmanaus miesto sprendimų, įgyvendinamų sostinėje. Pasitelkdama „daiktų internetą“ (ang. Internet of Things, IoT), savivaldybė aktyviai išnaudoja išmanias technologijas apšvietimui, eismo kontrolei, oro taršos mažinimui, žemės ūkiui, sveikatos apsaugai, mažmeninei prekybai ir logistikai mieste gerinti. Tokiais aplinkai draugiškais būdais, visai kaip „Panasonic“ išmaniuosiuose miestuose, keliama žmonių gyvenimo kokybė.
