Lietuvoje jau trečią mėnesį gyvenantis Thierry Aelens, vadovaujantis vienai didžiausių Baltijos šalyse atsinaujinančios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“, teigia, kad Lietuva turėtų kelti ambicingesnius tikslus energetikoje. Lietuvoje jau trečią mėnesį gyvenantis Thierry Aelens, vadovaujantis vienai didžiausių Baltijos šalyse atsinaujinančios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“, teigia, kad Lietuva turėtų kelti ambicingesnius tikslus energetikoje. Apie tai jis kalbėjo šią savaitę vykusiame Europos šalių energetikos forume „Energy Tech Summit“ Varšuvoje. Pasak T. Aelens, prieš dešimt metų pradėjusi įgyvendinti suskystintų dujų terminalo projektą, Lietuva visam pasauliui parodė koks svarbus yra ilgalaikis požiūris energetikoje.
Thierry Aelens, „Energy Tech Summit“ organizatorių foto.
„Dabartinė geopolitinė situacija išvedė Lietuvą į energetikos lyderius regione. Lietuva paėmusi gerą pagreitį su žaliąja gamyba, kitais energetikos projektais. Tačiau, norint išlikti priekyje, visą laiką turi galvoti, kaip rinka atrodys net ne 2030, o jau ir 2035 metais. Ir priimti sprendimus šiandien, kad pradėtų formuotis būsimos rinkos kontūrai. Lietuva turi eiti priekyje visų šių procesų kaip didžiausia Baltijos šalių ekonomika. Neturime prabangos likti antros klasės keleiviais, reikia patiems imtis vairuoti šį pokyčių traukinį, niekas kitas už mus to nepadarys“, – sako T. Aelens.
Pasak „Ignitis renewables“ vadovo, „Ignitis renewables“ specialistai jau dabar pradėjo pasirengimą didžiausiam pastarųjų poros metų įvykiui energetikos pasaulyje – jūrinio vėjo parko įgyvendinimo konkursui. Planuojama, kad šis parkas galėtų pradėti veikti Baltijos jūroje šalia Palangos miesto jau 2028 metais. Toks tikslas įrašytas ir į Lietuvos energetikos strategiją.
„Lietuva nepasižymi pačia ilgiausia pakrantės juosta regione, tačiau ne tai svarbiausia įgyvendinant jūrinio vėjo projektus. Mano gimtojoje Belgijoje įgyvendintas ne vienas toks projektas, nors mūsų šalis negali pasigirti nei didesniu gyventojų skaičiumi, nei taip pat plačia pakrantės zona. Tyrimai rodo, kad jūsų šalies jūros vėjo potencialas siekia 4,5 GW, kas yra kone keturis kartus daugiau, nei šiuo metu planuojama. Žinoma, Lietuvos tikslai vis tiek ambicingi, lyginant su kaimynais, kurie planuoja per artimiausius aštuonerius metus prisijaukinti vos po pusę gigavato jūrinio vėjo sukuriamos elektros energijos, o tai yra lašas jūroje, palyginus su tuo, kokį potencialą turi Baltija“, – pasakoja T. Aelens.
„Ignitis renewables“ vadovas pabrėžia, kad įgyvendinant panašaus masto projektus, labai svarbu turėti palaikymą iš vykdomosios valdžios atstovų, kurie taip pat demonstruotų atitinkamą vizionieriškumą ir ambicingumą.
„Lietuva turi visas galimybes tapti žaliosios gamybos lyderiu regione, nes kitos Baltijos šalys nors ir skelbia daug planų, kol kas nesiryžo pradėti jų įgyvendinti. Lietuva turi istorinę galimybę prisijaukinti vėją jūroje, sukuriant mažiausiai 10 tūkstančių naujų darbo vietų šiame naujame sektoriuje. Palyginimui, mano gimtoji Belgija sukūrė jau 15 tūkstančių naujų darbo vietų jūrinio vėjo projektuose, ir planuoja sukurti dar penkis kartus tiek iki 2030 metų. Tai tikrai įspūdingi skaičiai ir didelė ambicija“, – pabrėžia T. Aelens.
Beveik dvidešimt metų sausumos ir jūrinio vėjo projektus įgyvendinantis T. Aelens sako, kad didžiausią naudą iš vėjo Baltijos jūroje elektros vartotojai pajus rudenį ir žiemą, kai labiausiai išauga elektros vartojimas visame Šiaurės Europos regione. Šis laikotarpis, anot jo, prasideda spalį ir tęsiasi iki balandžio. Šiuo laikotarpiu jūra būna audringiausia ir „pagamina“ nuo 60 iki 70 procentų tokio parko elektros energijos.
Anot T. Aelens, visas Baltijos jūros regionas – nuo Švedijos iki Vokietijos – turi milžinišką jūrinio vėjo potencialą, ir per artimiausius aštuonerius metus tik dalį jo planuojama panaudoti. Žaliosios energetikos ekspertas tikisi, kad didžiausią postūmį šiems projektams suteiks vykstančios diskusijos dėl po karo Ukrainoje prasidėjusios pragyvenimo lygio krizės Europoje.
Regiono šalys jau pradėjo diskusijas ir dėl kitų naujų ambicingų energetikos projektų, ir, anot T. Aelens, Lietuvai būtina aktyviai jose dalyvauti. Didelį potencialą jis mato vadinamųjų energetikos salų projektuose, kai vėjo elektrinės statomos ne tiesiog jūroje, kaip jau yra įprasta Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje, o įrengiant dirbtines energetikos salas. Apie pirmą tokį pilotinį projektą šalia Bornholmo salos neseniai paskelbė Danija, tačiau, T. Aelens nuomone, šį potencialą turėtų rimtai apsvarstyti ir kitos Baltijos jūros regiono valstybės.
>
