Bitėnų pastotės ir skirstyklos, kurios yra būsimajame elektros greitkelyje tarp Vakarų ir centrinės Lietuvos, išplėtimas reikalingas į elektros sistemą integruojant dvi naujas 330 kV oro linijas – Kruonio HAE-Bitėnai ir Darbėnai-Bitėnai – ir besiruošiant naujų vėjo parkų integracijai.Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė sutartį su bendrove „Stiemo“, kuri atliks šalia pasienio su Kaliningradu esančios 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės plėtros darbus. Bitėnų pastotės ir skirstyklos, kurios yra būsimajame elektros greitkelyje tarp Vakarų ir centrinės Lietuvos, išplėtimas reikalingas į elektros sistemą integruojant dvi naujas 330 kV oro linijas – Kruonio HAE-Bitėnai ir Darbėnai-Bitėnai – ir besiruošiant naujų vėjo parkų integracijai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šiuo projektu, kuris yra sinchronizacijos programos dalis, stiprinamas Lietuvos elektros perdavimo tinklas. Investicijos į projektą siekia 6,19 mln. eurų (neskaitant PVM).
Praėjusių metų spalio mėnesį skelbtą Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimo pirkimą laimėjusi bendrovė „Stiemo“ parengs techninį ir darbo projektą bei vykdys rangos darbus – sumontuos naujų linijų prijungimui reikalingą įrangą ir pastatys oro linijų atramas, sujungsiančias Bitėnų skirstyklą su naujomis oro linijomis.
„Bitėnų pastotė – viena naujausių pastočių mūsų tinkle, per kurią užtikrinamas Vakarų Lietuvos tinklo patikimumas ir paskirstomi iš Vakarų Lietuvos ir per jūrinę jungtį „Nordbalt“ atkeliaujantys elektros srautai. Besiruošiant sinchronizacijai šios pastotės reikšmė dar labiau išauga – ji tampa kertiniu tranzitiniu tašku, paskirstančiu srautus elektros greitkelyje tarp Vakarų Lietuvos, kur bus įrengta jūrinė jungtis „Harmony Link“, ir centrinės Lietuvos, kur įrengti didieji elektros generatoriai. Ruošiamės būsimiems tinklo pasikeitimams išplėsdami pastotę, kad prie jos būtų galima prijungti naujas elektros linijas“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Planuojama, kad pastotės išplėtimo projektas bus baigtas iki 2025 m. rudens. Pirmuoju etapu, per 12 mėn. nuo sutarties sudarymo, bus parengtas techninis projektas ir gauti statybą leidžiantys dokumentai, o antruoju etapu bus atlikti statybos darbai.
Pagėgių savivaldybėje, Bitėnų kaime esančios pastotės plėtra įgyvendinama pradedant trečią ir paskutinį 330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE-Bitėnai projekto etapą. Bitėnų pastotė bus sujungta su Kretingos rajone, Žynelių kaime suplanuota Darbėnų skirstykla nauja, beveik 140 km ilgio oro linija Darbėnai–Bitėnai.
Bitėnų pastotės plėtra yra sudėtinė vieno iš sinchronizacijos projektų – 330 kV linijos Kruonio HAE–Bitėnai statyba – dalis. Įgyvendinant šį projektą siekiama sustiprinti Vakarų elektros perdavimo tinklą, užtikrinti patikimą jo veiklą, suformuojant naują 330 kV elektros perdavimo liniją, kuri yra svarbi sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros sistemos darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais.
Be to, elektros perdavimo linija Kruonio HAE-Bitėnai padės į Lietuvos elektros sistemą integruoti naują tarpsisteminės nuolatinės srovės jungtį su Lenkija „Harmony Link“, taip pat užtikrinti elektros tiekimo saugumą regionuose, esančiuose pasienyje su Kaliningradu. Naujos 330 kV linijos Kruonio HAE–Bitėnai statybą planuojama baigti 2025 m.
Šis projektas – vienas iš nuoseklių „Litgrid“ žingsnių modernizuojant Lietuvos elektros perdavimo tinklus ir ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Darbai nuosekliai vyksta ir kituose projektuose: statoma nauja jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“, stiprinamas vidinis Lietuvos perdavimo tinklas ir ruošiamasi savarankiškai valdyti dažnį, o „LitPol Link“ jungtis – elektros vartai į Vakarus – jau išplėsta ir paruošta sinchronizacijai. Iš viso jau baigta daugiau nei 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti 5 sinchronizacijos projektai.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
