Šiais metais iniciatyvos „Mes Darom“ komanda įgyvendina projektą „Švarūs miestai“. Šį kartą jie subūrė savanorių-dviratininkų komandą, kurie išmaniuoju dviračiu, matuojančiu miesto gatvių švaros indeksą, važinės Kauno mieste. Tikimasi, kad dėmesį traukiantis išmanusis dviratis ir viešai skelbiami matavimų rezultatai primins apie šiukšlinimo problemą bei paskatins gyventojų sąmoningumą.Šiais metais iniciatyvos „Mes Darom“ komanda įgyvendina projektą „Švarūs miestai“. Šį kartą jie subūrė savanorių-dviratininkų komandą, kurie išmaniuoju dviračiu, matuojančiu miesto gatvių švaros indeksą, važinės Kauno mieste. Tikimasi, kad dėmesį traukiantis išmanusis dviratis ir viešai skelbiami matavimų rezultatai primins apie šiukšlinimo problemą bei paskatins gyventojų sąmoningumą. Savanorių vairuojamas elektrinis dviratis su šveicarų startuolio „Cortexia“ dirbtinio intelekto kamera Kauno gatvėmis išrieda jau šiandien, liepos 28 d. ir mieste besimėtančias šiukšles fiksuos dvi savaites.
Projekto „Švarūs miestai“ savanoriai-dviratininkai, Jurgos Urbonaitės nuotr.
Šveicarų startuolis „Cortexia“ nuo 2008 m. bendradarbiauja su Europos miestais bei siūlo išmanius sprendimus, padedančius savivaldybėms bei aplinkos tvarkymo įmonėms palaikyti miestuose švarą. Miestai, kurių aplinkos tvarkymo praktikoje švaros lygio matavimai vyksta kasdien, tampa ne tik patrauklesni, bet ir tvaresni.
Gatvių šlavimo darbai miestuose vyksta nuolat ir neabejotinai sumažina šiukšlių kiekį, prasklaido nusėdusias dulkes ir leidžia išvengti piktžolių. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad išvalius kelią šiukšlių nelieka. Šveicarijos mieste Ženevoje gatvių švaros lygis matuojamas jau ne vienerius metus. „Cortexia“ technologija kasmet leidžia sutaupyti iki 1.5 milijono miesto atliekų tvarkymo išlaidų per metus. Nauda ne tik ekonominė – surinkti ir išanalizuoti duomenys leidžia ieškoti ir kūrybinių sprendimų, kurie skatina ir gyventojų sąmoningumą.
 Projekto „Švarūs miestai“ įranga, Jurgos Urbonaitės nuotr. |
|---|
Pirmiausia, taikant dirbtinio intelekto technologiją, išskiriami labiausiai atliekomis užteršti miesto plotai ir šios problemos kilmė, pvz. nepakankamas šiukšliadėžių kiekis, netinkamas vartotojų elgesys ir kt. Tuomet aplinkos tvarkytojų iniciatyva keičiama valymo infrastruktūra ir inicijuojamos socialinės reklamos kampanijos. Projektu „Švarūs miestai“ siekiama ne tik nustatyti miestų švaros indeksą ir efektyvinti jų švarinimo infrastruktūrą, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį į šiukšlinimo problemą, bei paskatinti gyventojus neišmesti šiukšlių kur papuola.
„Miestų švaros stebėjimas, taikant Cortexia technologiją, patvirtino, kad nepaisant to jog valymo darbai miestuose vyksta nuolat, smulkios šiukšlės niekur nedingsta. Viena opiausių problemų – cigarečių nuorūkos. Vidutiniškai 16% cigarečių nuorūkų lieka ant žemės net ir nuvalius kelią. Esame taip įpratę prie nedidelių šiukšlių, kad jų nė nebepastebime. Manome, kad viešai skelbiami mūsų projekto metu surinkti duomenys gali prisidėti prie žmonių sąmoningumo didinimo ir įvairių akcijų bei kampanijų organizavimo ateityje“, - apie projekto naudą mintimis dalinosi „Mes Darom“ vadovė Toma Buivydaitė.
Naujas „Mes Darom“ ir Šveicarijos startuolio „Cortexia“ projektas „Švarūs miestai“ vyks keliais etapais. Savanoriai elektriniu dviračiu su dirbtinio intelekto kamera jau važiavo Vilniuje, o toliau organizatorių sudarytais maršrutais judės Kaune ir Klaipėdoje. Šveicarijos mokslininkams atlikus analizę, rezultatai bus pristatyti ne tik atliekų tvarkytojams, miestų savivaldybių atstovams, bet ir plačiajai visuomenei.
