Lietuvių sukurtas automobilis – neregėtas dirbtinio intelekto ir povandeninių laivų technologijų derinys

Ką gausime sudėję į vieną hibridinį elektros ir dyzelio variklį ir dirbtinį intelektą? Bagį „Krampus“. Lietuvių įmonė „Ostara“ sukūrė naujos kartos automobilį, kurį rugsėjį pristatys Londono Gynybos ir saugumo įrangos parodoje. „Krampus“ panaudojimo galimybės varijuoja didžiuliame spektre nuo gelbėjimo operacijų iki valstybės sienos apsaugos, kalnakasybos pramonės ir galimai net karybos.

„Krampus“ galės įveikti 1000 km atstumą, o veikdamas tyliuoju režimu – iki 200 km. Automobilis gali pasiekti 120 km/h greitį ir gabenti apie 0,5 t krūvį, tačiau bene svarbiausia savybė – „Krampus“ galės būti vairuojamas ne tik per atstumą, bet ir pats galės susirasti kelią net ten, kur nėra GPS signalo.

Nieko panašaus dar nebuvo

„Ostara“ vadovas Darius Antanaitis portalui Alfa.lt pasakojo, kad „Krampus“ – visiškai nauja technologinė koncepcija. Tokio dydžio ir tokios komponuotės aparatas sukurtas pirmą kartą ir analogiškų modelių rinkoje nėra. Net JAV bagių gamintojai kažką panašaus žada pasiūlyti tik po 3 metų. „Mūsų bagis ne tik hibridinis, bet ir paruoštas autonominiam darbui“, – sakė D. Antanaitis. Visi „Krampus“ mazgai, sistemos ir posistemės pritaikytos autonominiam važiavimui.

Skirtingai nuo mums įprastų transporto priemonių, „Krampus“ naudoja visiškai kitokią galios išgavimo seką – pagrindinis galios šaltinis yra elektros baterija, o dyzelinis variklis naudojamas baterijai pakrauti. Tokia technologija naudojama dyzeliniuose povandeniniuose laivuose.

Autonominį veikimą sudaro kelios dalys. Automobilį galima valdyti distanciniu būdu – jame gali būti sumontuota vaizdinio stebėjimo, radiacinio arba cheminio užterštumo matavimo įranga. „Krampus“ taip pat gali sekti kitą objektą, pavyzdžiui kitą automobilį arba žmogų. Galiausiai, automobilio dirbtinis intelektas galės pats rinktis maršrutą ir priimti sprendimą, kuriuo keliu geriausia pasiekti užduotą tikslą.

„Mašina skanuos aplinką ir įvertins įveikiamas ir neiįveikiamas kliūtis, derins maršrutą su į jos atmintį įvestu žemėlapiu. Pavyzdžiui, susidūrusi su kelią užtvėrusiu nuvirtusiu medžiu, mašina palygins žemėlapio duomenis su radaro ir optine medžiaga bei pasirinks optimalų maršrutą. Taip pat, jei operatoriui automobilis bus nebepasiekiamas, tarkime jis įvažiavo į slėnį arba tarp jų yra kalnas, aparatas toliau veiks savarankiškai“, – pasakojo S. Antanaitis. Lygiai taip pat „Krampus“ veiks ir negaudama GPS signalo, kad pravartu kalnakasyboje, kai reikia judėti tunelių sistemomis. Automobilis galės nugabenti krovinius arba žmones iki tam tikro taško, o paskui savarankiškai grįžti. Autonominis veikimas itin praverstų užtešrtoje aplinkoje – jei tunelio oras užnuodytas žmogui pavojingomis dujomis.

Nusitaikė į pasieniečius ir kalnakasius

„Krampus“ panaudojimo galimybės labai plačios, bet „Ostara“ pirmiausiai nusitaikė į kalnakasybos pramonę, kuriai aktualūs tokie autonominiai sprendimai. Tarp prioritetinių užsakovų taip pat yra aplinkosaugos ir sienos apsaugos tarnybos. Nors „Krampus“ galima būtų pritaikyti ir kariniais tikslais, jo kūrėjai teigia, kad tokio panaudojimo neplanavo ir aparatas sukurtas nenaudojant karinės paskirties įrangos.

„Mums tai nėra vienas daiktas, kaip mašina. „Krampus“ pirmiausiai yra technologinės pažangos pavyzdys. Tai ne šiaip bagis, o techninių sprendimų poligonas, mūsų smėlio dėžė, kurioje žaisdami mėginame atrasti tam tikrus hibridinės pavaros ir autonominio veikimo sprendimus“, – sakė „Ostara“ vadovas.

Dabar taikomi technologiniai sprendimai yra ne galutiniai ir bus tobulinami toliau. Todėl šiuo metu pristatomas „Krampus“ Mk1 ir jau planuojamas kitas jo variantas – Mk2, kuriame bus ištaisytos technologinės klaidos. „Tai visiškai normalu, kai kalbame apie absoliučiai naujas technologijas. Kažkas sulūš, kažkas veiks ne taip, kaip tikėtąsi. Pirmasis „Krampus“ mums tai parodys, o antrajame modelyje viskas bus atidirbta. Neturime iliuzijų, kad viskas bus tobula pačioje pradžioje. Esame nusiteikę ultramaratonui, kai teks ilgai ir nuobodžiai dirbti, kol galėsime rinkai pasiūlyti galutinį produktą“, – pasakojo D. Antanaitis.

Idėja užgimė prieš 9 metus

Kiek laiko, finansinių išteklių ir žmonių reikia sukurti tokį aparatą, kaip „Krampus“? D. Antanaičio teigimu, svarbūs visi 3 faktoriai, tačiau didžiausia problema – kvalifikuotas personalas. Lietuvos universitetai ruošia labai mažai tam tinkamų specialistų. „Didžiausia problema yra žmonės. Lietuvoje surasti tinkamų inžinierių labai sunku. Kol kas suradome tik 2, o reikia daug daugiau. Šiuo atžvilgiu mūsų universitetai buksuoja“, – sakė „Ostara“ vadovas.

Laiko atžvilgiu tokie projektai taip pat nesukuriami čia ir tuoj. „Krampus“ idėja ėmė formuotis, o jos autoriai tyrinėti rinkos poreikius dar 2012 m. Nuo tada projekto autoriai nuosekliai judėjo bandymų ir klaidų keliu, klupo ir vistiek judėjo toliau.

„Manau, kad klaidų ir nesėkmių kelias yra vienintelis teisingas. Kitaip nesurasime teisingo kelio. Prisipažinsiu: nežinau, ar „Krampus“ yra teisingas kelias? Gal taip pat klaida? Nepabandęs – nežinosi ir tik trypčiosi vietoje“, – sakė D. Antanaitis. Pasak jo, idėja buvo subrandinta prieš 7 metus, o prieš 4 jau buvo mezgami pirmieji kontaktai su potencialiais pirkėjais.

„Idėjos atsiranda net bėgimo takelyje, klausant muzikos arba žiūrint mokslinės fantastikos filmus. Taip ir gimė „Krampus“ – sprendimas, galintis padėti žmonijai įveikti konkrečius iššūkius“, – pasakojo „Ostara“ vadovas.

D. Antanaitis pripažino, kad turint gausesnius finansinius išteklius, procesas turbūt vykęs greičiau, bet svarbesnis buvo žmonių trūkumo faktorius. Iš viso į „Krampus“ jau investuota daugiau nei 600 tūkst. eurų.

Kalėdų senelio padėjėjas

Kodėl „Krampus“? Raguotas, velnią primenantis antropomorfinis sutvėrimas Krampas – Alpių regiono folklore vaizduojama būtybė. Apie tai paklaustas D. Antanaitis juokėsi, kad pats yra pragmatiško vokiečių požiūrio į technologijas gerbėjas. „Apsilankęs Miuncheno technikos muziejuose, supranti, koks svarbus valstybei yra inžinerinis potencialas. Technika, kalnakasyba… tiesiog milžiniškas plėtros potencialas. Mane sužavėjo germaniškas požiūris“, – sakė D. Antanaitis.

Beje, Krampas nėra neigiamas personažas arba blogio tvarinys. Pas vaikus jis atkeliauja anksčiau už Kalėdų senį, bet lanko tik tuos, kurie šiais metais elgėsi blogai. Nuo jo pabėgti arba pasislėpti neįmanoma – Krampas vistiek tave suras. Pasak „Ostara“ vadovo, jei „Krampus“ bagį naudos teisėsaugos tarnybos, jis bus toks pat patikimas padėjėjas, nuo kurio nepasislėps pažeidėjai. „Iš to ir kilo idėja. Krampas yra lyg ir blogas personažas, tačiau tuo pat metu ir geras, nes valo žemę nuo blogų žmonių“, – juokėsi Alfa.lt pašnekovas.

Deja, Lietuvoje susidomėjimo „Krampus“ bagiu nėra. Užtat „Ostara“ projektas susilaukė dėmesio svetur – palaikomi kontaktai su potencialiais užsakovais Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje, o visai neseniai į įmonę kreipėsi ispanai.

„Londono parodoje tikimės rasti ne tik daugiau besidominčiųjų, bet ir realių partnerių ir klientų. Gi Lietuvoje susidomėjimo nėra galbūt todėl, kad jokia panaši programa nėra plėtojama ir apie tai tiesiog niekas negalvoja. Todėl ir mes nusitaikėme į tas valstybes, kurios jau dabar aktyviai užsiima transporto priemonių elektrifikacija. Mes orientuojamės į tas organizacijas, kurios jau šiandien galvoja, kaip plėtosis po 10 metų. Jei nėra susidomėjimo Lietuvoje, mes einame į pasaulį“, – sakė D. Antanaitis.