„Teltonika“ iniciatyva Lietuvai – dirbtinis plaučių ventiliatorius

Kaune ir Vilniuje padalinius turinti elektronikos prekių gamintoja – UAB „Teltonika“ prieš savaitę pristatė iniciatyvą Lietuvai ir unikalų įmonės siekį – pradėti šalies rinkai gaminti plaučių ventiliavimo įrangą, kuri yra gyvybiškai reikalinga medicinos įstaigoms kovoje su COVID-19 susirgimais. Įmonės technologiniai ir gamybiniai ištekliai šiandien leistų produkto gamybą pradėti iš karto, kai tik bus išgryninta produkto koncepcija, o pradinės gamybos apimtys galėtų siekti tūkstančius prietaisų.

UAB „Teltonika“ Lietuvos rinkoje yra sukaupusi daugiau nei 20-ies metų patirtį daiktų interneto gamybos srityje, tačiau medicina – įmonei nauja veiklos sritis. Būtent todėl, šiai idėjai įgyvendinti, įmonės korporatyvinės rinkodaros vadovas Julius Švagždys nuo pirmųjų produkto kūrimo ir įgyvendinimo žingsnių kvietė įsitraukti medikus ir kitas įmones, kurios galėtų pasidalinti savo ekspertinėmis žiniomis ir paspartinti projekto vystymą: „Mums trūksta medikų ir tų, kurie dirbo su tokia įranga ir žino, kaip ji veikia, prisidėjimo. Reikia ekspertų nuomonės, nes mūsų veiklos kryptis – daiktų internetas, o medicina iš dalies nauja sritis, kurioje patirties neturime“, – tuomet sakė J. Švagždys.

Praėjus savaitei nuo šios žinios – toliau kalbamės su UAB „Teltonika“ korporatyvinės rinkodaros vadovu Juliumi Švagždžiu apie: projekto progresą, idėjos Lietuvai bendraminčių paiešką ir didžiausias kliūtis, su kuriomis tenka susidurti.

Kovo 25-ąją, įmonei paskelbus apie idėją atliepti situaciją šalyje ir pradėti gaminti dirbtinius plaučių ventiliavimo įrenginius, minėjote, kad itin reikalinga pagalba projekto sėkmei ir spartai – medicinos darbuotojų bei šiame sektoriuje veikiančių verslų įsitraukimas. Ar Jūsų kvietimas prisidėti liko išgirstas?

„Ambicingi planai sukurti profesionalų dirbtinį plaučių ventiliavimo prietaisą per ypač trumpą – vos kelių mėnesių laikotarpį – paskatino mus imtis papildomų veiksmų specialistų įsitraukimui iš išorės. Kreipėmės į Lietuvos žmones, kurie galėtų prisidėti savo žiniomis kuriant specializuotą medicininę įrangą. Netrukus sulaukėme skambučių iš Kauno klinikų, Vilniaus Santariškių ir Lazdynų ir kitų ligoninių medikų, kurie padeda atsakyti į svarbius klausimus apie deguonies įsisavinimo monitoringą, esamą infrastruktūrą medicinos įstaigose, plaučių ventiliacijos režimus ir daug kitų aktualių techninių klausimų.

Į papildomos informacijos rinkimą įsitraukė ir Lietuvos ambasadoriai, ministerijos atstovai ir kitos organizacijos, kurios dalijasi naudingais kontaktais, padeda susisiekti su specialistais visame pasaulyje dirbančiais ties dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatais.“ – puikiais bendradarbiavimo pavyzdžiais kilniam tikslui dalijosi J. Švagždys.

Išties, džiugina tai, kad į projekto įgyvendinimą taip greitai ir noriai įsitraukė platus ratas institucijų ir geranoriškų žmonių. O kiek iš viso žmonių Jūsų įmonėje dabar dirba prie šio projekto sėkmės?

„Siekiant kaip įmanoma efektyviau spręsti dirbtinių plaučių aparatų trūkumą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, subūrėme 30-ties labai patyrusių darbuotojų komandą. Jos tikslas – pagaminti dirbtinį plaučių ventiliavimo aparatą, kuris būtų finansiškai prieinamas visoms medicinos įstaigoms. Didžioji dalis komandos narių elektronikos inžinieriai – konstruktoriai, kurie atsakingi už teisingą aparato elektronikos ir mechanikos projektavimą. Kita komandos dalis – programuotojai, kurie pasirūpins visu programiniu kodu: nuo dirbtinio plaučių ventiliatoriaus valdymo iki vartotojo sąsajos. Likusi komandos dalis ne tik koordinuoja projektą, bet ir pasirūpina, kad būtų sudarytas reikiamų komponentų tiekimas.“

Prieš savaitę išplatintoje žinutėje spaudai minėjote, kad įmonė yra pasirengusi pradėti gamybą iš karto, kai tik bus išgryninta produkto koncepcija. Kaip pasikeitė situacija per savaitę: galbūt jau labai greitai turėsite ir pirminį projekto prototipą?

„Šiuo metu prototipo dar neturime, nes orientuojamės į profesionalų dirbtinį plaučių ventiliavimo aparatą, kuris galėtų būti pritaikytas prie esamos klinikų infrastruktūros.

Tokių aparatų pagaminimas, deja, nėra greitas procesas: jis reikalauja ne tik didelės komandos, bet specialių techninių ir medicininių žinių, inžinerinių sprendimų, kurie užtikrintų efektyvų prietaiso veikimą. Kiekviename proceso etape nuolatos konsultuojamės su medikais, kurie tiksliausiai gali nurodyti, ko reikia, kad sukurtas naujas produktas leistų geriausiai atlikti savo funkciją – išsaugoti žmonių gyvybes. Tad prototipas numatomas tik atlikus visus reikalingus projektavimo žingsnius. Pagal dabartinę projekto eigą, numatoma pirminio prototipo pagaminimo data – gegužės pradžia.“

Be abejonės, tokio mąsto ir aktualumo projektų įgyvendinimas – didžiulis iššūkis. Su kokiomis didžiausiomis kliūtimis Jums tenka susidurti?

„Didžiausia kliūtis yra laikas. Kiekviena diena yra pilna naujų iššūkių, tad raginame ir toliau visus norinčius prisidėti kreiptis į pagalba@teltonika.lt. Šiame projekto etape ypač laukiame ne tik medicinos ar inžinerijos ekspertų, bet ir tiekėjų, kurie padėtų užtikrinti reikiamų komponentų radimą.

Darome viską, kad ši iniciatyva Lietuvai būtų sėkminga ir sukurtas naujas produktas ne tik atkeliautu laiku į medikų rankas, bet ir padėtų išsaugoti žmonių gyvybes“.

Daugiau informacijos apie projektą eigą galite rasti: https://teltonika-iot-group.com/lt/about-us/initiative-to-lithuania/