Viskas prasidėjo nuo nemažos sąskaitos už elektrą. Nesu šykštus, bet elektros tinklams mokėti gaila… Taigi, po ilgų svarstymų buvo nutarta pasitelkti pagalbon saulę. Lietuvoje firmų, parduodančių saulės šildymo sistemas (saulės kolektorius), – tik keletas, o be to – brangu.Projekto tikslas
Viskas prasidėjo nuo nemažos sąskaitos už elektrą. Nesu šykštus, bet elektros tinklams mokėti gaila… Juolab, kad iš mano mokesčių panašioms institucijoms yra tik mokestis už elektrą. Taigi, po ilgų svarstymų buvo nutarta pasitelkti pagalbon saulę. Lietuvoje firmų, parduodančių saulės šildymo sistemas (saulės kolektorius), – tik keletas, o be to – brangu. Statyti bačką prie namų – noro jokio. Pašalus reiks išleidinėti vandenį, problemos su slėgiu – bačka turi atlaikyti vandentiekio slėgį (esamoje sistemoje su hidroforu jis 1,5 bar).
Po ilgų paieškų internete ir senoje rusiškoje literatūroje buvo pasirinktas vienas variantas (apie jį čia bus ir kalbama). Nesileidžiant į teorinius išvedžiojimus (teorijos gali rasti kiekvienas norintis), buvo grubiai „sumesta“ sąmatėlė ir darbas prasidėjo.
Gamybos idėją pakišo vienas rastas internete puslapis.
Principinė elektrinė schema
„Elektronika.lt“ forume gauta diferencinio termovaldiklio schema (dėkui Vikis – tikiuosi jis nesupyks, jei schemutę pridėsiu). Vietoje išėjimo relės panaudosiu laiko relę – taip susidarys histerezė ir bus lengviau kontroliuoti procesą. Be to ta relė skirta maitintis iš 220 V ir viduje turi padarytą maitinimą 12 V. Keli papildomi miliamperai nieko blogo nepadarys. Žodžiu, nereikės transformatoriaus:
Su detaliai aprašyta projekto eiga galima susipažinti autoriaus projekto tinklaraštyje, o taip pat pakomentuoti.
Šilumokaičio skydas su vamzdeliais
