„Rail Baltica“ projektas stiprina savo pozicijas. Apie tai byloja antradienį, birželio 21 d., Roterdame (Nyderlandų Karalystė) pasirašyta bendra Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir projekto koordinatorės Katerinos Trautman (Catherine Trautmann) deklaracija dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo. Gera naujiena ir dėl projekto finansavimo.„Rail Baltica“ projektas stiprina savo pozicijas. Apie tai byloja antradienį, birželio 21 d., Roterdame (Nyderlandų Karalystė) pasirašyta bendra Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir projekto koordinatorės Katerinos Trautman (Catherine Trautmann) deklaracija dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo. Gera naujiena ir dėl projekto finansavimo: artimiausiu metu Lietuva gaus dar beveik 191 mln. eurų tolesniems „Rail Baltica“ darbams.
„Šis svarbus susitarimas tęsti „Rail Baltica“ projektą – tai reikšmingas valstybių partnerių politinis įsipareigojimas, kuris siunčia stiprų signalą Europos Sąjungos lyderiams, Europos Parlamento nariams ir visai ES transporto bendruomenei, kad „Rail Baltica“ projektas jau yra tvirtai „ant bėgių“, – po deklaracijos pasirašymo sakė Lietuvai atstovaujantis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Už gautus 191 mln. eurų ketinama įdiegti Europos geležinkelių signalizacijos ir valdymo sistemą bei su ja susijusias komunikacijas ruože nuo Lietuvos–Lenkijos valstybinės sienos iki Kauno. Europinė vėžė nuo Kauno (Palemono) bus pratęsta į šiaurę – planuojama nutiesti iki 55 km geležinkelio sankasos ir pastatyti reikiamą infrastruktūrą: tiltus, viadukus, pralaidas, praginas.
„Patvirtinti tikslai – efektyviai panaudoti Europos Sąjungos lėšas, suderinti techninius parametrus, pabaigus statybą kuo greičiau pradėti eksploatuoti „Rail Baltica“ – sutelks ne tik Baltijos šalis, bet Suomiją ir Lenkiją“, – teigė projektą vykdančios bendrovės „Rail Baltica statyba“ direktorius Dainius Budrys.
Deklaraciją pasirašiusios šalys tikisi, kad glaudesnis bendradarbiavimas padės realizuoti visą „Rail Baltica“ projekto potencialą.
Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas dialogui su Lenkija dėl būtinybės suderinti techninius parametrus. Nuo Lietuvos/Lenkijos valstybės sienos iki Kauno europinė vėžė jau nutiesta, tačiau geležinkelio infrastruktūra nuo sienos iki Varšuvos yra prastos būklės. Vietomis čia galimas vos 30 km/h greitis, ir tik ateityje planuojama jį gerokai padidinti. Tuo tarpu Lietuvos teritorijoje įsipareigota pasiekti 240 km/h greitį.
Deklaracijoje buvo pabrėžta ir bendros Lietuvos, Latvijos bei Estijos įmonės „RB Rail AS“ svarba koordinuojant Baltijos valstybių veiksmus, susitarta dėl papildomų paraiškų finansavimui gauti teikimo ir lėšų, skirtų „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti, administravimo.
Kartu su Latvija ir Estija bei įmone „RB Rail AS”, kaip projekto „Rail Baltica” koordinatore, buvo pasirašytas ir susitarimas dėl ES lėšų, skirtų projektui įgyvendinti, administravimo. Susitarimo tikslas – apibrėžti bendrus principus, procedūras ir tvarką, kuria remiantis, įgyvendinant projektą, valstybėse bus panaudojamos ES lėšos.
Pernai rudenį užbaigto projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo vertė – 364,5 mln. eurų. Už juos 120 km ilgio atkarpoje buvo nutiesta nauja europinio standarto ir atnaujinta esama rusiško standarto geležinkelio linija. Projekto metu iš viso sutvarkyta, įrengta ir pastatyta: 19 tiltų, 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų.
