Koncepcija projektui QB50

Dalyviai

• Kauno technologijos universitetas (paraiškos teikėjas)
• Inovatyvūs inžineriniai projektai, VšĮ (projekto koordinatorius)
• Vilniaus universitetas, Biochemijos institutas
• Lietuvos energetikos institutas
• „Precizika-MET“, UAB
• „ArcusNovus“, UAB

Atsakingi asmenys:

• Programos vadovas – prof. Rimvydas Simutis, Kauno technologijos universitetas.
• Projekto vadovas, pagrindinis kontaktinis asmuo – Vytenis Buzas, VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ direktorius. KTU MMI mechatronikos magistrantas.
• Pagrindinis sistemų inžinierius – Laurynas Mačiulis, VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ projektų vadovas.
• KTU SMD ir studentų atstovas – Tomas Neverdauskas, VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ mokslo plėtros direktorius, KTU informatikos inžinerijos doktorantas.
• Ryšio sistemų ekspertas – Vidmantas Tomkus, UAB „Arcus Novus“ direktorius.
• Maitinimo sistema ir saulės baterijos – Darius Janušonis, UAB „Precizika-MET“ direktorius.
• Kuras ir kiti cheminiai komponentai – dr. Jonas Šarlauskas, VU Biochemijos institutas.
• Pagrindinis techninės dalies revizorius – Gintautas Vitkus, nepriklausomas ekspertas.

Apie lietuviško palydovo koncepciją

Tikslas. Sukurti, sukonstruoti ir paleisti lietuvišką palydovą su unikalia orbitinio manevravimo sistema, orientuota į „CubeSat“ standartą ir kitus mažuosius dirbtinius žemės palydovus.

Palydovo paleidimas į kosmosą. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, projekto partneriu yra pasirinktas Von Karmano institutas Briuselyje, organizuojantis QB50 projektą. Į lietuvišką palydovą reikės įmontuoti dalį QB50 mokslinės įrangos atmosferos tyrimams (tai atpigins paleidimą mažiausiai 4 kartus lyginant su pasaulinės rinkos kainomis). QB50 komitetas oficialiu laišku jau patvirtino mūsų tinkamumą projektui.

Kas sukuriama? Bus sukurta infrastruktūra Lietuvoje, sujungtos kelios organizacijos, turinčios skirtingas kompetencijas. Bus sukurta laboratorinė įranga, technologijos, sukauptas „know-how“. Taip pat, savaime sukuriamas klasteris, atliekantis konkrečias veiklas kuriant bendrą produktą ar teikiant paslaugas.

Sukuriamas produktas – orbitinio manevravimo sistema atliekanti šias funkcijas: leidžia ilgiau išlikti savoje orbitoje, suteikia galimybę keisti orbitą – atlikti manevrus, didinti ar mažinti orbitos spindulį, keisti formą ar plokštumos pasvirimą. Šios funkcijos yra svarbios atliekant bet kokius eksperimentus kosmose, renkant vizualinę informaciją, tiriant atmosferą ar atliekant kitus bandymus.

Pvz.: QB50 atveju mūsų konstruojama orbitinio manevravimo sistema leis pailginti eksperimentų, atliekamų žemojoje Žemės orbitoje, trukmę nuo 3 mėnesių iki 16–18 mėnesių, kompensuodama pasipriešinimą dėl išretėjusios atmosferos. Įgyvendinus šį tikslą tai būtų itin didelis laimėjimas pasauliniu mąstu.

Išskirtinumas. Idėja išskirtinė tuo, jog jos rezultatas leis stipriai praplėsti eksperimentų galimybes kosmose, leidžiant tokio tipo palydovus kaip pigų antrinį krovinį (angl. Piggy Back Launching, kai naudojama laisva vieta likusi raketoje nešėjoje šalia pagrindinio krovinio, pvz.: GPS, meteorologinio, ryšių ar kito palydovo). Tai suteikia mobilumo, ilgaamžiškumo ir lankstumo atliekant ar siekiant atlikti sudėtingesnius eksperimentus už mažesnę kainą naudojant mažųjų palydovų platformas.

Analogai. Šiuo metu pasaulyje nėra išbaigtos ir paruoštos vartotojui tokios ar panašios sistemos, tačiau yra vis didėjantis poreikis. Mažųjų palydovų standartas „CubeSat“ greitai populiarėja, nes į šią veiklą įsitraukia vis daugiau universitetų bei organizacijų rinkai siūlančių įvairius komponentus ir siekiančių atlikti savarankiškus eksperimentus kosmose. Tokia sistema domisi universitetai ir organizacijos, planuojantys paleisti panašius palydovus ir atlikti mokslinius tyrimus kosmose.

Projekto biudžetas Eurais:

Finansavimo etapai

1. 40 000 Eurų mokestis už palydovo paleidimą. Iki 2012 09 30.
2. 243 500 Eurų išlaidos projekto vykdymo laikotarpiu. Iki paleidimo 2015 metų pirmojoje pusėje/viduryje.

Tarptautinis projektas QB50 – galimybė paleisti lietuvišką palydovą

QB50 yra 50 nanopalydovų (nanopalydovai, mažųjų dirbtinių žemės palydovų klasė patenkanti į 1–10 kg masės ribas) tinklas, kurie bus iškelti į 320 km aukščio apskritiminę orbitą 2015 m. pirmoje pusėje, inicijuojant Von Karmano institutui (Briuselis, Belgija), iš šiaurinės Rusijos Murmansko srities, naudojant raketą nešėją „Shtil-2.1“.

Šis mažųjų palydovų tinklas turės anaiptol nemažą bendrą mokslinę misiją – atlikti ilgalaikius, iki šiol dar mažai tyrinėtų žemutinės termosferos ir jonosferos sluoksnių sandaros matavimus. Skriedami žemutinėje žemės orbitoje palydovai dėl atmosferos pasipriešinimo iš lėto leisis į vis žemesnius termosferos sluoksnius taip atskleisdami fizikinių parametrų pasiskirstymą erdvėje.

Numatoma, kad vidutinis palydovo, be pasipriešinimą kompensuojančios sistemos, orbitinis gyvavimo laikas turėtų siekti 3 mėnesius.

Ši misija unikali tuo, kad pirmą kartą toks didelis nanopalydovų kiekis, nesveriančių nė 4 kg, pagamintų pagal akademinius standartus įvairiuose Pasaulio universitetuose ir organizacijose, susivienys į vieną darnų tinklą kosmose su bendru tikslu atsakyti į fundamentalius mokslo klausimus, liečiančius mus supančios termosferos prigimtį ir sandarą. Dalyvavimas tokiame projekte turi ne tik mokslinę, bet ir labai didelę šviečiamąją vertę, nes universiteto studentai turi unikalią progą dalyvauti palydovo kūrimo procese, paprastai trunkančiame apie 2 metus.

Lietuva taip pat nenori likti nuošalyje ir ambicinga studentų, mokslininkų ir inžinierių komanda sieks savo šanso paleisti lietuvišką palydovą. Ši galimybė, ne tik, atvertų mūsų valstybei simbolinį kelią į kosmosą, bet ir galbūt padėtų išugdyti naują kosmines technologijas išmanančių specialistų kartą.

QB50 projektas yra dalinai remiamas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų programą, todėl dalį palydovo gamybos ir paleidimo į kosmosą lėšų turi padengti patys projekto dalyviai.