„Marshall JCM 800 2204“

Istorija

Tai legendinis Jim‘o Marshall‘o šedevras, po kurio sekę modeliai (pvz., JCM 900) laikomi „Marshall“ nuopoliu, kuomet visa kompanijos energija buvo sutelkta į vidutinei klasei skirtus aparatus. Tai, žinoma, greit pajuto kitos kompanijos ir užpildė rinką JCM800 anūkais, pakeitę vos kelis nominalus (tiesa, apie tai mažai kalbama, bet užtenka perversti kelių, dabar geriausiais laikomų stiprintuvų schemas ir viskas tampa aišku). Be abejo, buvo pridėta relyčių, perjunginėjamų išorinių valdymo įrenginių, kas leidžia operatyviau pakeisti stiprintuvo darbo režimą. Kiti „pergamintojai“ relytes keičia optoporomis. Bendra topologija išlieka ta pati.

Schema

Pirminiam stiprintuve įrengti du įėjimai, kurių vienas turi kaskada mažiau. Kitaip sakant, vienas jautresnis, kas leidžia perkišus gitarą į kitą lizdą lengviau „užlaužti“ stiprintuvą į iškraipymų režimą (daug kas čia statytų relytę, bet aš turbūt tikras koncervatorius). Antros lempos pusė – tai katodinis kartotuvas, nužeminantis leistiną išėjimo varžą pilnavertiškam 3 juostų tembrų blokui. Trečioji lempa – „Long Tail Totem Pole“ fazoinverteris. Mėginau kelissyk šį projektą įgyvendinti su (neva analogais) „6n2p“, tačiau niekad negavau norimo rezultato. Vis keikdavau montažą ir po metų rinkdavau iš naujo. Pavykus gauti ECC83, visa konstrukcija tarsi atsigavo, ypač iškraipymų režime.

Galiniame laipsnyje 2 spinduliniai tetrodai, bandymuose geriausiai pasirodė 807 lempos, bet bandos jausmas pakuždėjo populiaresnes lempas (gal kada nors)…

Gamindamas šį stiprintuvą, taip pat įvykdžiau keletą pakeitimų:

1. Panaikinau katodinius kondensatorius pirminiuose laipsniuose, taip sumažindamas stiprinimą, tačiau sumažinęs ir iškraipymus.
2. Galines lempas jungiau „ultralinear“ režime dėl tos pačios priežasties
3. Truputį sumažinau skiriamuosius 500pf kondensatorius, taip pasiekdamas krištolinį garsą tiesiniam režime, ir spiegiantį solo skirtą garsą, kuomet pirminės lempos perkraunamos.
4. Panaikinau varžos daliklį po pirmos lempos, kad stiprintuvas lengviau būtų perkraunamas prijungus gitarą prie jautresniojo įėjimo.
5. Kardinaliai pakeičiau maitinimo ir žemės išvedžiojimą, kondensatorius ir filtro varžas sulitavau ant varinės 1 mm storio plokštelės, prisuktos prie korpuso, ir ant jos vedžiau žemės laidus iš potenciometrų, įėjimų ir atitinkamų plokštės elementų
6. Sudėjau „6p3s“ (rusiškas) lempas, nes tiek maniškiuose, tiek draugo „Peavey Valveking“ stiprintuve jos skambėjo geriau už vokiškas EL34 ir svetlanos 6L6. (turbūt po šio straipsnio palaidosit mintį apie „6p3s“ lempas po 5 Lt)
7. Panaudojau „Eminence Alpha“ 12a garsiakalbius, tačiau pasibaigus krizei planuoju nupirkti originalius „Celestion Vintage 30“.

Taigi, perbraižome išdėstymą:

Atpjaunam bakelito lapą ir sugręžiojam skylutes:

Už 160 Lt pavyko gauti (B)EAG stiprintuvą, iš jo panaudosime lempas ir transformatorius:

Iš „shucko“ langų kampuočio susukam šasi ir sudedam transformatorius (taip taip, atrodo, kaip tankas :-)

Sulituojame vidų:

Parsivežam keletą faneros lapų, tučtuojau supjaustom ir suklijuojam:

Apvelkam „soundboardą“ medžiaga nuo „Vermona“ kolonėlės:

Aptraukiam dermantinu „kaktą“ ir nulakuojam:

Išdažom dėžės vidų ir frezuojam išėmą valdymams:

Nušlifuojam rėmą:

Apvelkam, užkalam kampukus ir įstatom rankenas:

Nulakuojam ratlankių laku (kažkas sureagavo su dermantinu ir džiūvo kelis mėnesius, bet pasidarė kaip akmuo):

Įsimetam į bagažinę „gargalus“ ir jungiam „muzoną“ ;-)

Diskutuoti galite specialioje šio projekto temoje forume.

Žygimantas Laurutis, Šiauliai..