Martyno Kazlauskas apžvelgia kompiuterines programas, kurios leidžia rašyti žinutes, elektroninius laiškus ir atlikti bet kokius rašymo darbus naudojant tiktai savo basą.Vietoje anotacijos. Negalią turintys žmonės socialinę ir fizinę distanciją patiria ne tik karantino, bet ir įprastomis gyvenimo sąlygomis. Martyno Kazlausko, cerebrinę negalią turinčio jaunuolio, balsas yra ypač aktualus daugybei žmonių, kurie, dėl informacijos ir komunikacijos kliūčių, netenka lygių galimybių ir atsiduria už visuomenės borto. Martynas, baigęs verslo administravimo bakalauro ir magistro studijas, jam tinkamai pritaikius studijų sąlygas Vytauto Didžiojo universitete, viešai dalinasi savo patirtimi, taip pat labai konkrečiai kreipiasi į visuomenę kviesdamas prisidėti prie alternatyvių komunikacijos formų tobulinimo, kurios sudarytų sąlygas Martynui ir kitiems įvairią negalią turintiems žmonėms gyventi lygiateisį socialinį gyvenimą. Kviečiame atsiliepti specialistus, kurie norėtų prisidėti prie negalią turinčių žmonių teisių užtikrinimo mūsų šalyje. Jonas Ruškus, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas.
Rašau šitą straipsnį, nes nebegaliu daugiau tylėti ir privalau padėti kovoti už savo ir kitų neįgaliųjų žmonių teises. Esu Martynas Kazlauskas, toks pats žmogus kaip ir bet kuris skaitantis šitą straipsnį. Tik tiek, kad turiu cerebrinį paralyžių, kuris man neleidžia atlikti tokių paprastų veiksmų kaip valgymas, savarankiškas apsirengimas, rašymas ir daugybė kitų kasdienių dalykų, kurie kitam žmogui visiškai neatrodo reikšmingi. Bet, mano manymu, šiais laikais vis daugiau dalykų gali būti pritaikyta, kad žmogus jaustųsi labiau savarankiškas ir kuo mažiau patirtų nepatogumų dėl savo negalios.
Todėl norėčiau apžvelgti kompiuterines programas, kurios leidžia rašyti žinutes, elektroninius laiškus ir atlikti bet kokius rašymo darbus naudojant tiktai savo balsą. Mano manymu, rašymas mūsų laikais yra vienas svarbiausių kriterijų, kuris leidžia ne tik jaustis labiau nepriklausomu, bet ir leidžia žmogui, kuris niekada negalėjo rašyti, suteikti galimybę pasijusti pilnavertiška mūsų visuomenės dalimi ir gal net dirbti patinkantį darbą, ar bent jau reikšti savo nuomonę viešojoje erdvėje ir būti labiau matomam visuomenės. Ir todėl neįgalaus žmogaus teisės nebūtų taip stipriai pažeidžiamos.
Pirmiausiai norėčiau pakalbėti apie „Google“ programą „Voice Recognition“. Šitą programą galima naudoti tiktai „Android“ sistemoje ir ji veikia tik naudojant interneto ryšį. Mobiliajame telefone arba planšetėje susiraskite mikrofono piktogramą. Ją paspaudę pirmiausiai turėtumėte nusistatyti norimą kalbą ir tiesiog pabandyti pasakyti keletą paprastų sakinių. Viskas, ką jūs sakysite, turėtų atsirasti jūsų įrenginio ekrane. Mano manymu, geriausias dalykas yra tas, kad galima pasirinkti iš daugybės pasaulio kalbų, įskaitant ir lietuvių. Beje, šis straipsnis yra kaip tik rašomas šios programos dėka.
Bet, deja, yra mažytė problema, jūs turite labai aiškiai ištarti žodžius, nes tik tokiu atveju šita programa rašys tai, ką jūs sakote, ir tai vis tiek nėra šimtaprocentinė garantija, kad šita programa jus supras. Todėl jeigu norite, kad ji kuo tiksliau suprastų jus, jūs turite suteikti leidimą įrašinėti savo balsą, nes tada dirbtinis intelektas galės geriau išanalizuoti jūsų artikuliaciją ir tiksliau nuspėti jūsų sakomus žodžius.
Kitas dalykas yra tas, kad jei žmogus turi stiprų balso paralyžių arba sunkiai suprantamą dialektą, tai galimas daiktas, kad šita programa išvis nieko nesupras arba supras tik labai paprastus sakinius. Antai mano atveju, norėdamas gauti kuo geresnį rezultatą, turėjau suteikti „Google“ leidimą įrašinėti savo balsą. Aišku, tai pažeidžia mano, kaip privataus žmogaus, teises. Bet geriau jau aš sutiksiu, kad tam tikros mano teisės būtų pažeistos, bet bent jau turiu galimybę rašyti ir tokiu būdu bendrauti virtualioje erdvėje ar išreikšti savo mintis rašytine forma. Bet, naudojant šią programą, vis tiek labai sunkiai sekasi užrašyti tai, ką aš noriu, nes nuolat reikia taisyti neteisingai išgirstus žodžius. Jeigu norėtumėte įsivaizduoti, kaip tai atrodo, pasiimkite pieštuką, kuris nulūžtų kas trečias žodis ir jį vis iš naujo reikėtų padrožti. Bet bent jau šita programa suteikia galimybę rašyti tai, ko negalėjau daryti iki šiol. O čia galite pažiūrėti vaizdo įrašą, kaip tai atrodo.
Bet, mano manymu, yra kur kas kokybiškesnė programa – „Dragon Naturally Speaking“, kurią ištobulino „Nuance“ kompanija, ir ji jau yra tobulinama bemaž 20 metų. Šita programa veikia tokiose pagrindinėse operacinėse sistemose kaip „Android“, „Microsoft Windows“ ar „Apple“. Pirmiausia, turbūt turėčiau pasakyti, kad šita programa veikia be interneto, išskyrus „Android“ operacinę sistemą. Kaip ji veikia? Kaip jau anksčiau minėjau, žmonių artikuliacijos gali būti skirtingos. Užtat šita programa gali prisitaikyti prie kiekvieno žmogaus individualiai. Jums yra duodama garsiai perskaityti keletą tekstų, kad šita programa gebėtų atpažinti būtent jūsų artikuliaciją ir kad tiktai jūs galėtumėte naudotis savo profiliu. Aišku, galima sukurti ir daugiau profilių, kad ir visai jūsų šeimai. Bet, turbūt, pats geriausias dalykas yra tai, kad su šia programa galima ne tik rašyti balsu, bet ir valdyti savo kompiuterį naudojant tik savo balsą ir net dėti skyrybos ženklus, ko negalima daryti su „Google“ „Voice Recognition“ programa.
Manau, kad turėčiau pakalbėti ir apie šioje srityje nuveiktus darbus Lietuvoje. Man labai gaila Lietuvos neįgaliųjų, nes mūsų kaip pažeidžiamiausios grupės niekas negirdi ir neklauso. Taip, Lietuvoje bandyta sukurti panašią programą kaip „Dragon Naturally Speaking“. Deja, jos kokybė nepateisino lūkesčių. Kad nebūčiau apšauktas melagiu, pateiksiu vieną pavyzdį. Čia yra du internetiniai tinklapiai: angliškas „Natural Readers“ ir, palyginimui, lietuviškas „Teksto sintezatorius“, kuriuose kompiuteris jums turėtų perskaityti bet kokį tekstą natūraliu balsu. Angliškame internetiniame puslapyje galima pasirinkti tarp trijų balso kokybių ir įvairių pasaulio kalbų. O lietuviškame yra keturi balsai ir tiktai Reginos balsas yra pakenčiamas. Bet čia yra lengvesnė programos dalis, nes čia paimamas balsas, kuris yra suprogramuojamas taip, kad galėtų garsiai perskaityti bet kokį tekstą. O mes kalbame apie kiekvieno žmogaus balso pavertimą į tekstą. O tai, žinokite, yra kur kas sunkesnis darbas. Gerai, sutinku, gal pačią kalbą aprašyti pavyko, bet pati programa nebuvo iki galo sukurta.
Jei būtų sukurta kokybiška balso atpažinimo programa, tokia kaip „Dragon Naturally Speaking“, nebūtų pažeidžiami net trys Lietuvos įsipareigojimai Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijai. Pirmiausiai norėčiau pakalbėti apie 19 straipsnį. Šis straipsnis sako, kad žmogus turi teisę savarankiškai pasirinkti, kur ir kaip nori gyventi, su kuo nori gyventi, gauti asmeninę pagalbą ir gyventi bendruomenėje, kartu su visais. Bet kaip žmogus gali gyventi savarankiškai, jeigu jis net negali rašyti ar skaityti? Štai, pavyzdžiui, žmogus, turintis disleksiją. Atrodo, jis yra visiškai savarankiškas. Bet jeigu žmogus negali skaityti, jis tuo pačiu ir negalės rašyti. O tai reiškia, kad jis bus priklausomas nuo kitų. Bet jeigu tokios programos kaip balso atpažinimo ir teksto skaitymo programos būtų tinkamai suderintos, žmogus, turintis disleksiją, galėtų viską atlikti pats ir taip būtų įgyvendintas 19-as Konvencijos straipsnis.
Kitas Konvencijos straipsnis, kurį noriu aptarti, yra 21-as. Čia teigiama, kad žmogus turi teisę į saviraiškos ir žodžio laisvę. Kitaip sakant, žmogus, kuris negali rašyti, niekada negalės išreikšti savo minčių. Aišku, jam gali padėti kiti žmonės. Bet, rašant dviem žmonėms vieną tekstą, visada mintys suliejamos į vieną visumą. Kitaip sakant, neįgalus žmogus praranda savo tapatybę kaip nepriklausomas žmogus. O tada niekada nebus galima pamatyti tikrosios jo sielos, koks jis yra iš tikrųjų, rašydamas tiktai savo mintis.
Ir paskutinis Konvencijos straipsnis, kurį norėčiau aptarti, yra 22-as. Šis straipsnis sako, kad negalima pažeisti žmogaus privatumo ir rinkti apie jį informaciją. O, kaip jau pradžioje minėjau, norėdamas rašyti aš turiu suteikti leidimą įrašinėti savo balsą. Jeigu noriu, kad „Google“ balso atpažinimo programa galėtų kuo geriau atpažinti mano balsą ir aš turėčiau bent jau galimybę išreikšti savo mintis jas užrašant. Užtat Lietuvos valdžia galėtų pasistengti ir surasti lėšų sukurti tikrai kokybiškai balso atpažinimo programai, kuri pateisintų visus žmonių lūkesčius. Kitaip sakant, sumokėti „Nuance“, kad atsirastų lietuviška „Dragon Naturally Speaking“ versija. Nes niekas manęs neįtikins, kad Lietuvos rinka yra per maža tokiai programai, nes tada pasakykit – ar Danijos rinka yra labai didesnė už Lietuvos, nors jie turi „Dragon Naturally Speaking“ programą? Ar lietuvių kalba nėra viena seniausių pasaulyje? Kodėl didžiausios pasaulio kompanijos, tokios kaip „Google“ gali sukurti tokį produktą lietuvių kalba, o mums patiems, panašu, neaktualu lietuvių kalbos išlikimas naujose technologijose?..
Pabaigdamas šitą straipsnį noriu pasakyti, kad šita rašymo technologija aktuali ne tik neįgaliesiems, bet ir visiems kitiems, pavyzdžiui, medikams, advokatams, rašytojams, profesoriams ir visiems, kurie daug rašo. Kita labai įdomi mintis yra ta, kad, kai atsiras mašinos, kurios važiuos be vairuotojo ir jūsų paklaus „Kur jūs norite važiuoti“, tai nebus lietuvių kalba, o greičiausiai anglų, nes lietuviai tiesiog bus pamiršę ištobulinti šias programas. O tokia ateitis yra tikrai netolima. Todėl ydinga žiūrėti į žmones su negalia kaip į kokius gyvenimo nuskriaustuosius. Tiesiog tereikia žmonėms, kuriems būtina, padėti pritaikyti buitį, kad būtų sumažintos kliūtys aplinkoje, įskaitant ir komunikacines kliūtis. Tai padės ne tik neįgaliesiems, bet ir visai visuomenei technologiškai tobulėti ir išsaugoti lietuvių kalbą ateities kartom.
Informacijos dėlei – su „Google“ „Voice Recognition“ parašyti du šimtus žodžių vidutiniškai man užtruka tris valandas. Palyginimui, su „Dragon Naturally Speaking“ programa tokios apimties tekstą anglų kalba parašau per trisdešimt minučių, o gal net ir greičiau.
Baigdamas noriu padėkoti Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Jonui Ruškui, kuris paskatino mane parašyti šį straipsnį bei pakonsultavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos klausimais.
