Vasaros gale išbandėme 1000 W „Silverstone Strider Plus“ maitinimo bloką, gyvuojantį jau penktus metus. Na o dabar laikau jo įpėdinį – žymiai naujesnį „Strider Gold S“ energijos šaltinį. Per keturių metų laikotarpį „Silverstone“ inžinieriai sugebėjo jį paversti mažesniu, efektyvesniu bei patrauklesniu akiai.Vasaros gale išbandėme 1000 W „Silverstone Strider Plus“ maitinimo bloką, gyvuojantį jau penktus metus. Na o dabar laikau jo įpėdinį – žymiai naujesnį „Strider Gold S“ energijos šaltinį. Per keturių metų laikotarpį „Silverstone“ inžinieriai sugebėjo jį paversti mažesniu, efektyvesniu bei patrauklesniu akiai.
„Silverstone“ pristato „Strider Gold“ seriją kaip mažiausius pilnai modulinius maitinimo ATX blokus pasaulyje. Su tuo pasiginčyti būtų sunku – 550 W ir 650 W modeliai iš tiesų yra būtent tokie. Tuo tarpu 750 W ir 850 W blokai yra patys mažiausi tokio formato maitinimo šaltiniai su visais atjungiamais kabeliais. Nors tai skamba įspūdingai, bet yra viena sąlyga – tai galioja tik kalbant apie ATX formato maitinimo blokus. Yra ir dar mažesnių blokų su pilnai moduliniu kabelių dizainu, tik jie yra mažesnio SFX formato. Beje juos gamina ne kas kitas, o pati „Silverstone“.
Manau „Silverstone“ pati išsikasė sau duobę. Kompaniją iš karto žinome kaip lyderę mažų ITX korpusų ir SFX maitinimo blokų rinkoje. Bet kai kalba pasisuka apie standartinių dydžių komponentus dažniau imama linksniuoti kitų kompanijų pavadinimus. „Strider Gold S“ yra standartinio dydžio maitinimo blokas orientuotas į entuziastus, bet „Silverstone“ vis tiek kaip pagrindinę jo savybę grūda jo kompaktišką dydį, kuris šioje klasėje mažai ką reiškia.
Pakuotė ir komplektacija
„Silverstone“ pažengė į priekį kurdama pakuotės dizainą. Tamsi pakuotė su geltonais elementais atrodo kur kas mieliau nei prieš tai išbandyto „Strider Plus“ modelio. Sumažėjus blokui dar labiau sumažėjo ir jo dėžė. Lyginant su pigiausių šaltinių pakuotėmis šioji išsiskiria tik didesniu ilgiu.
Pakuotės galas taip pat sukurtas kur kas solidesnis. Praeitą kartą matėme daug nuobodžios informacijos, perkopijuotos tris kartus, na o dabar bent jau niekas nesikartoja, o ir paveiksliukų (jeeeee, paveiksliukai!) daugiau atsirado.
Komplektacija tikrai nėra skurdi. Be paties bloko randame modulinius kabelius, energijos tiekimo laidą, keturias lipnias storas laidų tvirtinimo juostas, bei tiek pat pigesnių įprastųjų, aštuonis varžtus (keturi sukami ranka, keturi atsuktuvu, pastarieji esant pirmiesiems praktiškai nereikalingi) bei du vartotojo vadovus – vieną skirtą konkrečiai šiai serijai, kitą bendrai visiems „Silverstone“ maitinimo blokams.
Žvilgsnis į bloką
Pradedame žvilgsnį į patį bloką nuo ten kur nori pati „Silverstone“ – nuo kompaktiško dydžio. Šaltinio ilgis tesiekia 15 centimetrų. Tai pats mažiausias egzistuojantis 850 W galios maitinimo blokas su pilnai atjungiamais kabeliais.
Lyginant su senesniais modeliais, „Strider Gold S“ turi šiek tiek malonesnį akiai dizainą. Tiesa, kažkokių įmantrybių vis dar nėra – paprasčiausia juoda skardinė dėžutė su specifikacijų lapeliu ant šono. Gyvumo įneša specifikacijų lapelis su rudais elementais, verčiančiais prisiminti „Seasonic X“ serijos maitinimo blokus.
Kaip ir visų pilnai modulinių maitinimo blokų galinė sienelė atrodo labai tvarkinga. Tiesa, manau, kad čia esanti mėlyna spalva atrodo gan neskoningai ir netinka prie bendro vaizdo. O tik pagalvokite kaip nuostabiai čia atrodytų tamsaus aukso spalva. Puikiai tiktų ir visiškai juodos spalvos jungtys.
Pačių jungčių ilgiai yra geri, jų turėtų pakakti ir didesnių sistemų savininkams. „Silverstone“ šiame bloke panaudojo vien modernius plokščiuosius kabelius. Jie palaiko gera oro pralaidumą ir užima pastebimai mažiau vietos. Jungčių kiekybė 850 W modeliui taip pat visiškai pakankama:
Žvilgsnis į vidų
Patekti į vidų – juokų darbas. Tai galite padaryti net ir nepraradę įrenginiui suteikiamos garantijos. Pasirodo garantinė plomba yra tokios prastos kokybės, kad ją galima nuplėšti ir vėl gražinti atgal.
Viduje radau ne tai, ko iš pradžių tikėjausi. Galvojau, jog atidaręs bloką rasiu elektronika pergrūstą mikroschema, iš kurios išeina dar kelios papildomos plokštelės, skirtos sutalpinti čia netilpusiems komponentams. Nė velnio. Montažinė plokštė neturi jokių papildomų atšakų, tik tą ant kurios išdėliotos modulinės jungtys, bet jokios elektronikos joje aptikti nepavyko.
Pakankamai neįprastos žalios spalvos montažinę plokštę gamino „Enchance“, kuri žinoma kaip geriausia „Silverstone“ draugė PSU rinkoje. Ta pati kompanija rengė ir prieš tai mūsų išbandytą „Strider Plus“ maitinimo šaltinį.
Pagrindinio kondensatoriaus darbą atlieka du aukštos kokybės modeliai, kuriuos gamino „United Chemi-Con“. Tai KMR serijos atstovai, reitinguoti 105 laipsnių temperatūrai. Naudojami kondensatoriai yra 330 mikrofaradų talpos ir reitinguoti 420 voltų įtampai.
Antrinėje filtravimo grandinėje sutinkame ne tokius gerus taivanietiškus „Taicon“ kondensatorius. Šioje kainų kategorijoje gamintojai turėtų apsiriboti tik aukščiausios klasės komponentais. Deja dažnai tai lieka nepadaryta.
Maitinimo blokas turi vieną 12 voltų liniją. Jo elektrinė specifikacija niekuo nėra išskirtinė – viskas savose vietose, kaip ir turi būti tokios klasės bloke. Beveik visų galią galima atiduoti per 12 V liniją, o 3,3 V ir 5 V linių galia bus tikrai visiems pakankama.
„Silverstone Strider Gold S“ turi šias apsaugas: OCP (apsauga nuo pernelyg didelės srovės), OVP (apsauga nuo per aukštos įtampos), UVP (apsauga nuo per žemos įtampos) SCP (apsauga nuo trumpojo jungimo), OPP (apsauga nuo perkrovos), OTP (apsauga nuo perkaitimo). Keista, tačiau apsaugos buvo sudėtos į pagrindinę bloko montažinę plokštę.
Nors gal ir būtų pavykę sutalpinti didesnį analogą, „Silverstone“ nusprendė trumpajame bloke sumontuoti 12 centimetrų ventiliatorių. Jį gamino gerai žinoma šios rinkos žaidėja – „Adda“. „Silverstone“ pasižadėjo, kad jis nesisuks greičiau nei 700 apsukų per minutę sparta, kai apkrova mažesnė nei 50 procentų, o dirbdamas pilnu pajėgumu jis suksis 1500 apsukų per minutę sparta. Iš tiesų „Silverstone“ nemelavo, sakydama, kad tai yra tylus aparatas.
Išvados
Pilnai modulinis ypač trumpas tokios galios maitinimo blokas yra išties unikalus dalykas. Tik pažvelgus į tai kas pirks šiuos blokus aišku, kad minimalizmas šiuo atveju nepadės. Bloko pirkėjais turėtų tapti žaidėjai, kurie paprastai žiūri į tai, koks „kietas“ yra blokas, o ne į tai koks mažas jo ilgis. „Silverstone“ tai per stipriai akcentuodama pati nukėlė bloką į kitą, neįprastą segmentą.
Aišku gal tai sudomins mažų, kompaktiškų, bet galingų sistemų rinkėjus, nors 850 W galios blokas vienos vaizdo plokštės sistemose yra visiška beprasmybė. Aišku išskirtinais atvejais atsiras ieškančių būtent to, bet tai tik išimtys, kurios nepadės užkariauti didelio rinkos gabalo.
Lietuvoje šio modelio „Silverstone“ deja nesiūlo. Užsienyje jis kainuoja mažiau, nei 500 litų. Tai labai protinga kaina už tokių specifikacijų maitinimo šaltinį – dauguma konkurentų už panašius analogus prašo šiek tiek daugiau. Šios klasės standartu yra tapusi penkių metų garantija, bet šiam blokui suteikiami tik kuklūs trys meteliai.
Pagrindinis „Silverstone Strider Gold S“ konkurentas yra „Corsair RM“ serija. Pagrindinė priežastis, kodėl „Corsair“ blokas yra kas antrame entuziasto kompiuteryje, o „Silverstone“ ne, yra tiesiog patrauklesnis „Corsair“ prekės ženklo vardas, na ir gal dar kiek gražesnis dizainas. Ne ką mažiau aršūs konkurentai yra „Seasonic S12G“ ir „Be Quiet! Straight Power 10“.
Taigi jeigu „Silverstone“ tikrai nori tapti aukštesne korta maitinimo blokų rinkoje, turi mesti šiek tiek popsiškesnius modelius ir į tai atsižvelgti rinkodaros politikoje. Iš kitos pusės – unikalių produktų rinkoje „Silverstone“ neturi sau konkurentų, todėl gali garantuoti sėkmę mažame pirkėjų rate, ko gal būt jiems visiškai pakanka. Taigi „Silverstone Strider Gold S“ yra geras, tik kažin ar labai didelį pirkėjų ratą pritrauksiantis maitinimo šaltinis. Nors blokas, yra geras ir dėl to, kad gali kažkam neįtikti yra visiškai nekaltas.
