Elektriniai furgonai netrukus virs kasdienybe – ką siūlo gamintojai?

Lietuvoje elektra varomi lengvieji komerciniai automobiliai jau nebėra egzotika. Didmiesčiai pamažu privalės išgyvendinti vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones iš tankiau apgyvendintų miesto dalių, tad čia veikiančioms verslo įmonėms nelieka kito pasirinkimo, tik persėsti į tylius ir netaršius furgonus. Į tokį transportą persiorientuoti privalės ir viešasis sektorius, kuriam įstatyme numatytas pereinamasis laikotarpis dyzelinius automobilius iškeisti į elektromobilius. Be to, auga ir pasiūla – elektrinius furgonus pradeda siūlyti net ir tie gamintojai, kurie anksčiau šiame segmente nedalyvavo.

Auga pasiūla

Lietuvos keliuose jau važinėja elektriniai „Ford E-Transit“, „Mercedes-Benz eSprinter“, „Peugeot e-Expert“, „Renault Kangoo E-Tech“ ir „Master E-Tech“, „Toyota Proace“ ir dar bent keletas elektrinių, dažniausiai N1 kategorijai priskiriamų lengvųjų komercinių modelių. Šiemet į šį segmentą su elektriniu furgonu PV5 įžengė ir lengvųjų elektromobilių gamyboje jau pagarsėjusi Pietų Korėjos gamintoja „Kia“.

Korėjiečių pavyzdys įdomus tuo, kad jų siūlomas modelis gaminamas ant specialiai šiai paskirčiai dedikuotos E-GMP.S elektros energija varomų automobilių platformos, kurios pagrindu vėliau bus suformuota visa komercinių modelių gama. Tarp kitų svarbių šios platformos ypatybių – modulinė konstrukcija, leidžianti elektromobilį tiksliai pritaikyti įvairioms paskirtims.

Tokios gamintojų pastangos tik patvirtina, kad rinka rengiasi rimtoms permainoms. Lietuvoje taip pat jau turime ne vieną signalą iš didžiųjų įmonių apie judėjimą nuo vidaus degimo varikliais varomų modelių prie elektrinių.

Tokie pavyzdžiai kaip bendrovės „Telia“ dar prieš trejus metus įsigyti 115 elektrinių komercinių automobilių, „Lietuvos pašto“ tikslas iki 2025 metų pabaigos pasiekti, kad trečdalį valdomo parko sudarytų elektromobiliai, arba „Energijos skirstymo operatoriaus“ būsimas rekordinis – 440 elektra varomų transporto priemonių, iš kurių beveik pusę sudaro komercinės paskirties modeliai, – parkas tik patvirtina, kuria kryptimi juda tiek valstybės valdomos, tiek privačios įmonės.

„Verslo logika visuomet yra paprasta: jeigu reikia, jeigu verta, tuomet imama ir padaroma. Tai, kad tam tikruose segmentuose veikiančios įmonės renkasi naudoti elektromobilius, yra atsakymas į klausimą, kas bus toliau“, – sako žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.

Evoliuciniai pokyčiai

Kaip greitai elektromobiliai gali pakeisti įprastus dyzelinius furgonus? Ekspertai svarsto, kad tai veikiau bus evoliuciniai pokyčiai, o ne staigus lūžis. V. Miliaus teigimu, miesto kurjerių, maisto pristatytojų, komunalininkų veikloje elektriniai furgonai jau dabar yra logiškas pasirinkimas, nes maršrutai yra nuspėjami, rida aiški, o įkrovimą galima organizuoti automobilių parko bazėje.

„Regioniniuose pervežimuose ir mišriems darbams dyzelis dar tikrai kurį laiką išliks, kol jis tiesiog bus labiausiai apsimokanti alternatyva. Tačiau žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, labai tikėtina, kad elektrinės technologijos subręs tiek, kad galiausiai didžiojoje dalyje Europos valstybių išstums dyzelius iš daugumos sričių“, – sako ekspertas.

V. Miliaus teigimu, tai visų pirma lemia pačio verslo diktuojamos sąlygos. Vis dažniau transportu besinaudojančioms įmonėms tenka atsižvelgti į jų klientų norą tvarkyti logistiką tvariau, kad tai atsispindėtų veiklos ataskaitose, kurias jos pateikia savo klientams ir užsakovams. Taip per visą grandinę vilnija ne vien įstatymais reguliuojamas, bet ir verslo poreikiais diktuojamas žaliasis kursas.

Kita vertus, negalima nepastebėti ir gamintojų pastangų. Pavyzdžiui, elektrinis „Toyota Proace“ furgonas su 69 kWh naudingosios talpos baterija, gamintojo duomenimis, gali viena įkrova nuvažiuoti iki 349 km. Iki 317 km gali nuriedėti 68 kWh naudingosios talpos bateriją turintis „Ford E-Transit“.

Ir dar daugiau vilčių suteikia naujosios komercinių elektromobilių kartos atstovai. Štai ką tik debiutavęs „Kia PV5“ jau įsirašė į Gineso pasaulio rekordų knygą, kai komercinio transporto ekspertai eksperimento metu su 71,2 kWh talpos bateriją turinčia, visiškai pakrauta (665 kg) šio modelio „Cargo Long Range“ versija įprastame eisme viešaisiais Vokietijos keliais įveikė 693,38 km.

Gamintojo teigimu, inžinieriai taip optimizavo šį elektromobilį, kad papildomi 100 kg vežamo svorio sumažina jo įveikiamą atstumą tik maždaug 1,5 proc. Oficialiais duomenimis, matuojant pagal WLTP metodiką, šio elektromobilio viena įkrova nuvažiuojamas atstumas siekia 416 km.

Tiek „Toyota“, tiek „Ford“, tiek „Kia“ elektrinių furgonų baterijos greitojo įkrovimo stotelėse gali būti įkraunamos nuo 10 iki 80 proc. įkrovos lygio per 28–40 min. Automobilių parko bazėje įrengus sieninį 11 kW įkroviklį, bet kurio iš šių modelių baterija gali būti visiškai įkrauta per naktį.

Pritaikomumo plėtra

Gamintojų nuosekliai plečiama elektromobilių pasiūla leidžia jais pradėti naudotis vis platesniam verslininkų ratui. Intensyviems pristatymams miestuose pritaikyti skirtingų dydžių furgonai ar „kablukai“ jau tapo įprasti. Štai ir minėti pavyzdžiai – „Toyota Proace“, „Ford E-Transit“ ar „Kia PV5“ – gali būti pasirenkami su skirtingo dydžio krovinių erdvėmis, taip pat ir keleivinėmis ar pusiau keleivinėmis versijomis.

„Kia“ jau pristatė ir plačiam kėbulų spektrui pritaikytą elektrinį „PV5 Chassis Cab“ modelį. Jo pagrindu galima konfigūruoti daugybę versijų: nuo atverčiamos platformos statybų ir žemės ūkio darbams ar savivarčių komunaliniams darbams iki uždaro kėbulo versijų logistikai, temperatūrai jautriems pervežimams ir pan. Šios versijos ilgis nesiekia nė 5 metrų, tad elektromobilis pasižymi nedideliu, ankštoms erdvėms tinkamu, maždaug 5,5 metro apsisukimo spinduliu, tačiau tuo pat metu gali pervežti iki tonos svorio ir iki 8 kubinių metrų tūrio krovinių.

PV5 jau spėjo nuskinti ir „Tarptautinio 2026 metų furgono“ (angl. International Van of the Year, IVOTY) konkurso titulą. Tai istorinis pirmasis šių prestižinių rinkimų trofėjus tiek „Kia“ bendrovei, tiek bet kuriam Pietų Korėjos gamintojui.