Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tokius matavimo prietaisus, kurių pagrindu kiekvienas vartotojas gali susikomplektuoti tokią diagnostinę sistemą, kuri pilnai patenkintų turimas finansines, bei techninio pasiruošimo galimybes. Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria įvairaus dydžio servisai, yra teisingas automobilių diagnostikos sistemų pasirinkimas. Tikriausiai nerasime nė vieno serviso, kuris negalvotų apie įsigytos diagnostinės sistemos atsipirkimą. Be to, ši problema tampriai rišasi su personalo, kuris dirbs su įsigyta diagnostine sistema, techninio pasiruošimo klausimu. Savaime suprantama, kad optimaliai išnaudoti bet kurią diagnostinę sistemą gali tik toks dirbantysis, kurio techninis pasiruošimas pilnai atitinka diagnostinės sistemos keliamus reikalavimus.
Šiame straipsnyje bus pateikta informacija apie tokius matavimo prietaisus, kurių pagrindu kiekvienas vartotojas gali susikomplektuoti tokią diagnostinę sistemą, kuri pilnai patenkintų turimas finansines, bei techninio pasiruošimo galimybes. Priklausomai nuo programinės įrangos apimties ir skirtingų markių automobilių pajungimo galimybės, tokios įrangos kaina gali siekti nuo 50 tūkstančių iki 120 tūkstančių litų.
Aišku, kad šiais laikais, tokią įrangą gali įsigyti tik nedaugelis servisų. Natūraliai kyla klausimas, kaip būtų galima spręsti automobilių diagnostikos klausimus, panaudojant mažesnius finansinius išteklius. Trumpai pateiksiu pagrindinius techninius reikalavimus kiekvienai iš sudedamųjų diagnostinės sistemos dalių, kurie reikalingi, kad diagnostinė sistema būtų pakankamai lanksti ir efektyvi.
Vienas bendras reikalavimas visiems laisvai komplektuojamos sistemos prietaisams yra tas, kad kiekvienas matuoklis turi turėti matavimo rezultatų išvedimo įrenginį. Tai gali būti monitorius, elektromagnetino vamzdžio pagrindu, ekranas, skystų kristalų pagrindu, printeris. Variklio stovio diagnostikos prietaisas turi turėti pagrindinius darbo režimus; t.y. variklio balanso testas, santykinės kompresijos testas, kibirkšties trukmės ir jos energijos matavimas. Be to, turi turėti galimybę patikrinti generatoriaus ir starterio darbą (akumuliatoriaus krovimas, vedimo metu imama iš akumuliatoriaus srovė, generatoriaus įtampos pulsacijos).
Taip pat aktualus yra ir elektrinio purkštuko įpurškimo trukmės matavimas. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tai ar prietaisas gali atlikti diagnostiką automobiliams, kurie turi integruotą, bei tiesiogines uždegimo sistemas. Būtent tokias uždegimo sistemas turi daugelis naujų automobilių.
Čia buvo paminėti tik pagrindiniai darbo rėžimai, be jų variklio stovio diagnostikos prietaisas dar gali turėti visą eilę papildomų matavimo galimybių. Palyginant ne aukštomis kainomis tokio tipo prietaisais pasižymi OTC, FERRET INSTRUMENTS, TECHNOTEST firmų gaminiai.
Sekantis diagnostikos prietaisas būtų gedimų kodų skaitytuvas. Šių prietaisų įvairovė yra labai didelė. Didelis pasirinkimas sąlygojamas tuo, kad daugumas šių prietaisų tik nuskaito gedimo kodą, kurį į savo atmintį įsirašo automobilio procesorius. Kai kurie kodų skaitytuvai gali dirbti kaip emuliatoriai; t.y. paduoti tam tikrą stimulą ir stebėti kaip keičiasi automobilio darbas.
Tam, kad lengviau būtų galima pasirinkti vienokį ar kitokį kodų skaitytuvą, trupai pateisime informacijos, kaip istoriškai vystėsi savidiagnostika, kuri sąlygojo kodų skaitytuvų atsiradimą. Pirmasis automobilis, kuriame buvo įmontuotas procesorius su savidiagnostika, buvo Kadilakas pagamintas 1981 m. Amerikoje. Pirmieji pasauliniai standartai (ISO), kurie pamėgino standartizuoti kai kuriuos techninius savidiagnostikos klausimus pasirodė 1988 m. Tačiau ne visos firmos gamintojos šių standartų laikėsi. Griežtesni reikalavimai buvo įvesti pasirodžius OBD II standartui, kuris taikomas visiems automobiliams, pagamintiems po 1994 m. Dyzeliniams automobiliams šis standartas įsigaliojo nuo 1996 m.
Pasirodžius OBD II standartui, buvo priimta unifikuota 16 kontaktų prisijungimo jungtis, kas labai palengvino kodų skaitytuvo pajungimą prie skirtingų markių automobilių. Daugumas automobilių pagamintų iki 1996 metų turi skirtingo tipo pasijungimo jungtis. Todėl gedimų kodų skaitytuvai turi turėti tiek skirtingų adapterių, kiek skirtingų markių automobilių gali aptarnauti. Praktiškai kodų skaitytuvas nėra sudėtingas prietaisas, bet dėl didelės adapterių įvairovės nemažai pabrangsta.
Norėtųsi dar atkreipti dėmesį į tai, kad senesni automobiliai nors ir turi savidiagnostiką, tačiau jų programinis aprūpinimas nėra pakankamo lygio. Daugumos jų programinis lygis leidžia atpažinti apie 30-40 gedimų. Tuo tarpu naujų automobilių programinė įranga jau leidžia atpažinti virš 100 gedimų. Savaime suprantama, naujiems automobiliams gedimų kodų skaitytuvo panaudojimas tampa žymiai efektyvesnis ir pigesnis. Kodų skaitytuvus gamina pakankamai žinomos firmos AVL, FERRET INSTRUMENTS, OTC ir daugelis kitų firmų.
Sekantis prietaisas, kuris labai gerai gali papildyti diagnostinę sistemą yra automobilinis osciloskopas. Šio prietaiso paskirtis yra stebėti ivairių daviklių, uždegimo ir įpurškimo sistemos elektrinių signalų kreives. Daugelis variklio stovio diagnostikos prietaisų turi galimybę stebėti elektrinių signalų kreives, nes yra suprojektuoti elektromagnetinio vamzdžio pagrindu. Tai tokiu atveju atskiras osciloskopas yra nereikalingas.
Pasirodžius rinkoje amerikiečių firmų „Fluke“ ir „Techtronik“ portatyviniams osciloskopams, kurių ekranas yra suprojektuotas skystų kristalų matricos pagrindu, tapo labai populiarus dėl savo mažų gabaritų ir labai nedidelių energijos sąnaudų. Be to šių prietaisų kainos nėra aukštos. Taip pat šiuos prietaisus gamina FERRET INSTRUMENTS ir daugelis Europos firmų: BOSCH, AVL, TECHNOTEST.
Vienas pagrindinių diagnostikos sistemos prietaisų yra automobilio teršalų analizatorius. Šiuolaikinis analizatorius ne tik užtikrina gamtosaugos keliamus reikalavimus automobilių eksploatacijai, bet taip pat nurodo kryptį, ieškant gedimų priežasties.
Šiandien Lietuvoje automobilių degimo produktų teršaluose pakanka kontroliuoti dvejų dujų koncentraciją. Tai yra CO ir HC dujas. Tačiau reikia pažymėti, kad diagnostikai taip pat aktualu yra CO2 ir O2 dujų koncentracija ir Lambdos ir AFR parametrų reikšmės. Komplektuojant diagnostinę sistemą reikėtų orentuotis į keturių dujų analizatorių. Tačiau jie yra brangesni negu dvejų dujų analizatoriai. Dujų analizatorių patartina rinktis žinomos firmos, nes šių prietaisų yra sudėtinga metrologija (tam, kad jį patikrinti, reikalingas dujų etalonas). Mūsų rinkoje galima būtų pažymėti HERMANN, SUN, FERRET INSTRUMENTS dujų analizatorius.
Bet kurios sistemos darbą apvainikuoja programinė įranga. Aplamai, bet kuriuos matavimo sistemos programinės įrangos kaina gali siekti daugiau pusės bendros sistemos kainos. Šioje srityje lyderis Europietiškiems automobiliams yra BOSCH firma. Tai greičiausiai susiję su tuo, kad ši firma yra pagrindinė Europos automobilinių procesorių gamintoja. Tas jai užtikrina tiesioginį priėjimą prie informacijos, susijusios su automobilio uždegimo ir įpurškimo sistemų valdymo algoritmu.
Praktiškai, programinė BOSCH įranga būna integruota į šios firmos diagnostinę sistemą ir mūsų eiliniam vartotojui yra sunku įsigyti dėl aukštos kainos. Pakankamai plačią integruotą duomenų bazę turi ir „Gutmann“ firmos variklio diagnostikos centras. Ši programinė įranga prieinama tik taip pat perkant visą sistemą.
Komplektuojant diagnostinę sistemą, nesunkiai galima įsigyti AUTODATA programinę įrangą. Ši įranga turi gerą duomenų bazę. Duomenų bazė apima naujus ir senus automobilius. Gedimų analizė apima naujesnius automobilius. Be „Autodatos“ galima naudoti „AutoPro“ programą, kuri skirta elektrinių signalų analizei ir „Workshop“ universalią programą. Visos šios programos pasižymi neaukšta kaina.
Pabaigai norėtųsi pasakyti, kad komplektuojant diagnostinę sistemą iš atskirų prietaisų, pagrindinis privalumas yra tame, kad nereikia iš karto investuoti į verslą didelių pinigų. Galimas palaipsninis sistemos auginimas, kuris gali vykti lygiagrečiai su personalo techninio lygio kėlimu.
