Ekspertas paaiškino, kodėl elektromobilių vairuotojams Lietuvoje – vieni privalumai

Automobilių pramonė negrįžtamai įžengė į erą, kurioje naujos transporto priemonės besidairantis vairuotojas vis dažniau tikisi, kad ji bus ne tik elektrinė, bet ir atitiks aukščiausius standartus: nevers eiti į kompromisus dėl komforto, pažangių technologijų pritaikymo bei kelionių be streso. Eksperto teigimu, bent jau Lietuvoje tam susiklostė išties palanki situacija.

Nebėra iššūkių

Bendrovės „Via Lietuva“ duomenimis, gegužę šalyje buvo įrengta daugiau kaip 5 tūkst. viešai prieinamų įkrovimo prieigų. Televizijos laidos „Autopilotas“ žurnalistas ir automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis sako, kad infrastruktūros problema Lietuvoje išnyko prieš maždaug dvejus metus ir dabar net ir senesnes technologijas turinčių elektromobilių vairuotojai gali gyventi visavertį gyvenimą. O jeigu dar yra galimybė bateriją įkrauti namuose ar darbo vietoje, tuomet nebelieka jokių iššūkių.

„Dabartinių elektromobilių viena įkrova įveikiami atstumai tapo tokie, kad važinėjant mieste ar aplink jį užteks įkrovimo kabelį prijungti kartą per savaitę. Magistralėje 600 kilometrų greitai neįveiksi, bet kur Lietuvoje tiek važiuoti? Iš Vilniaus į Palangą jau galima nukeliauti be problemų, o 800 V elektros sistemos ir sparčiojo įkrovimo stotelės iš dalies panaikino didžiausią buvusį galvos skausmą – ilgą įkrovimo trukmę. Kadangi Lietuva nėra tokia didelė, kad kažkur pakelėje reikėtų pilnai įkrauti bateriją, tai ir stabtelėjus kelioms minutėms galima pasipildyti pakankamai energijos tolesnei kelionei“, – mažos šalies privalumus vardija ekspertas.

Baimė sustoti pusiaukelėje ar gaišti brangų laiką prie įkrovimo stotelių dažnai tapdavo lemiamu veiksniu, atbaidančiu nuo netaršaus transporto. Tačiau šiandien galima matyti technologiškai pirmaujančių markių naujų modelių charakteristikas, kurios šias baimes turėtų visiškai išsklaidyti net ir tiems, kurie elektromobiliais nori leistis į ilgas išvykas.

Pavyzdžiui, šiemet pristatytas elektrinis „Mercedes-Benz“ C klasės sedanas su 94 kWh talpos baterija be sustojimo gali įveikti net iki 760 kilometrų (pagal WLTP metodiką). Suprantama, kad greitkelyje važiuojant 130 km/val. greičiu įveikiamas atstumas bus mažesnis, tačiau 800 V elektros sistema šiame modelyje gali priimti net iki 330 kW siekiančią įkrovimo galią, todėl per 10 minučių sustojimą galima įsikrauti energijos dar 325 kilometrų kelionei (pagal WLTP).

Tokie modeliai kaip „Porsche Macan“ ar „Audi A6 e-tron“, kuriuose taip pat naudojamos 800 V elektros sistemos, gali būti įkraunami iki 270 kW galia. Pastarajam modeliui tai leidžia per 10 minučių atkurti energijos atsargas papildomiems 250–290 kilometrų.

Pavijo ir aplenkė

Be 800 V elektros architektūros privalumų, gamintojai atkreipia dėmesį ir į kitas moderniąsias technologijas, leidžiančias užtikrinti gerokai didesnį nuvažiuojamą atstumą. Pavyzdžiui, aptakios šiuolaikinių elektrinių sedanų linijos yra kur kas svarbesnės nei vien malonus vaizdas akiai. Tai itin svarbi inžinerinė funkcija, leidžianti maksimaliai padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Štai „Audi A6 e-tron“ išsiskiria tuo, kad yra aerodinamiškiausias visų laikų serijinis gamintojo modelis, kurio pasipriešinimo orui koeficientas su standartiniais veidrodėliais siekia 0,23 Cd. Tai – aerodinaminis matas, parodantis, kaip lengvai automobilis skrodžia orą ir įveikia vėjo pasipriešinimą.

Naujasis „Mercedes-Benz“ C klasės modelis taip pat pasižymi puikiomis aerodinaminėmis savybėmis – jo koeficientas siekia vos 0,22 Cd. Visiškai lygus dugnas, paslėptos durų rankenėlės ir kruopščiai optimizuoti kėbulo paviršiai užtikrina, kad energija nebūtų eikvojama perniek net ir važiuojant dideliu greičiu greitkeliuose.

Be to, inžinieriai šiame modelyje sumontavo dviejų pavarų transmisiją, garantuojančią 93 proc. energijos perdavimo iš baterijos į ratus efektyvumą.

Pirmoji pavara optimizuoja dinamiką mieste, o antroji sumažina sąnaudas važiuojant greitai. Visi šie sprendimai leidžia C klasės elektromobiliui nešvaistyti energijos ir įveikiamu atstumu varžytis su panašios galios benzinine modelio versija, kuri gali nuriedėti per 900 km (pagal WLTP).

Anot E. Babelio, Lietuvoje važinėjimas tokiais elektromobiliais jau nebeturėtų niekuo skirtis nuo išvykų benzininiais modeliais, nes nedidelį skirtumą galima nesunkiai panaikinti trumpo sustojimo metu. Tačiau, greta to, elektriniai automobiliai turi ir papildomų privalumų.

„Naujosios kartos „premium“ segmento modeliai žengia nemažą žingsnį į priekį savo architektūra, efektyvumu, baterijomis ir įkrovimo greičiu. Prie modelių su vidaus degimo varikliais priartėjo ne tik jų eksploatavimo savybės, bet ir kainos. O važiuoja jie geriau: tyliau, švelniau, tolygiau, greičiau, varikliai veikia elastingiau. Visais atvejais prabangiau“, – vertina apžvalgininkas.

Tai, kaip gamintojai rimtai žiūri į elektromobilių prabangą, rodo ir nedidelės detalės. Pavyzdžiui, minėtame kompaktiniame „Mercedes-Benz“ sedane Štutgarto inžinieriai įdiegė garso sistemą, apimančią aukščiausios klasės „Burmester 4D“ aparatūrą ir sėdynėse integruotus specialius rezonatorius. Ji sukuria ne tik akustinį, bet ir vizualinį bei fizinį muzikos įspūdį. Interjero apšvietimas dinamiškai keičiasi pagal ritmą, o rezonatoriai leidžia pasirinktų kūrinių žemuosius dažnius pajusti fiziškai per sėdynės atlošą.

Žiemos sprendimai

Lietuvos vairuotojams daug nerimo visuomet keldavo elektromobilių eksploatacija atšiauriuoju metų laiku. Niekam ne paslaptis, kad žiemą dėl specifinių cheminių baterijos savybių ir intensyvaus salono šildymo poreikio nuvažiuojamas atstumas gali susitraukti.

Tačiau inžinieriai šią problemą taip pat sėkmingai sprendžia diegdami pažangias baterijų temperatūros valdymo sistemas, o nuostolius šildant saloną mažina šilumos siurbliais. Pastarieji elektromobiliuose nėra naujiena, tačiau jie ir toliau evoliucionuoja, ką rodo naujojo „Mercedes-Benz“ C klasės elektromobilio pavyzdys.

Jame kūrėjai integravo išmanųjį daugiakryptį šilumos siurblį, surenkantį perteklinę šilumą iš elektros motorų bei išorės aplinkos ir nukreipiantį ją į saloną. Ši sudėtinga, tačiau itin naudinga sistema leidžia keleivių erdvę sušildyti dvigubai greičiau nei vidaus degimo varikliais varomuose modeliuose, o energijos sąnaudas šildymui sumažina maždaug trečdaliu. Savo ruožtu tai leidžia išsaugoti didesnį įveikiamą atstumą.