Šiuolaikinius vaikus nukrapštyti nuo kompiuterių ir išmaniųjų telefonų nėra lengva. Pramogos, kuriomis suaugusieji džiaugdavosi vaikystėje, jaunajai kartai atrodo nuobodžios. Jai neretai reikia daugiau interaktyvumo, daugiau adrenalino ir teigiamų emocijų, o kartu su laiko praleidimu lauke tai gali pasiūlyti vaikiški keturračiai. Šiuolaikinius vaikus nukrapštyti nuo kompiuterių ir išmaniųjų telefonų nėra lengva. Pramogos, kuriomis suaugusieji džiaugdavosi vaikystėje, jaunajai kartai atrodo nuobodžios. Jai neretai reikia daugiau interaktyvumo, daugiau adrenalino ir teigiamų emocijų, o kartu su laiko praleidimu lauke tai gali pasiūlyti vaikiški keturračiai. Kaip pasirinkti tinkamiausią modelį, kad su juo būtų ne tik smagu pramogauti lauke, bet ir saugu?
Keturračiai – interaktyvus ir neatsibostantis užsiėmimas
Reikia pripažinti: daugiabučio rūsyje keturračio laikyti nepavyks, o vaikams važinėti mikrorajono gatvėmis taip pat nerekomenduojama. Ypač kai kalbama ne apie žaislinius, o apie tikrus keturračius.
Tačiau sodyboje, gamtoje tai gali būti puiki priemonė ištraukti vaiką į lauką taip, kad šis nebenorės grįžti namo. Ypač jei tėvai patys turi keturratį, kuriuo dirba, važinėja kaip transporto priemone ar pramogauja – tuomet tai gali tapti bendru užsiėmimu.
„Vaikiški keturračiai, kaip ir vaikiški motociklai, – vienas smagiausių dalykų vaikams. Abi mano dukros važinėja vaikiškais keturračiais ir tai labai smagi bei aktyvi veikla. Ji ugdo vaikų pasitikėjimą savimi, vairavimo įgūdžius, o papildomai įgytas kompetencijas vėliau lengva panaudoti kasdieniame gyvenime vairuojant motorolerį ar dar vėliau – automobilį“, – sako keturračių lenktynininkas Antanas Kanopkinas.
Be to, keturratis – interaktyvi veikla su plačia valdymo niuansų amplitude ir didelėmis pravažumo galimybėmis, todėl jis neatsibosta. Tai ir gera fizinė veikla, nes taisyklingai vairuojant dirba visas kūnas. Juos galima naudoti visais metų laikais – tiek vasarą, tiek žiemą. Kaip sako ekspertai, žiemą su juo net smagiausia, nes tuomet ypatingu pravažumu garsėjančių transporto priemonių pranašumai matomi akivaizdžiausiai.
Dėmesys saugumui
Vaikiški keturračiai įprastai turi 50–100 cm³ darbo tūrio variklius. Vienas populiariausių rinkoje – „CFMOTO CFORCE 110“. Kaip sufleruoja pavadinimas, jis turi 110 cm³ darbo tūrio variklį, kurio galia siekia 4,7 kW.
130 kg sveriančiai transporto priemonei to daugiau nei pakanka. Ant tokio modelio galima sodinti ir šešerių metų sulaukusį vaiką. Kaip ir daugumos kitų modelių, „CFORCE 110“ maksimalus greitis siekia 45 km/val.
Daugelis tėvų sutiks, kad tai nėra mažas greitis, ypač bekelėje ar ant nelygaus paviršiaus, kur labai jaunas ir nepatyręs vairuotojas gali prisidaryti bėdų. Todėl itin svarbi valdymo kokybė. Šis gamintojas vaikiškus keturračius kuria taip pat rimtai kaip ir didžiuosius: modelis turi diskinius stabdžius, nepriklausomą priekinę pakabą, galingus LED žibintus.
„Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir apsaugine įranga: šalmu, pirštinėmis, tinkamais batais, kūno šarvais ir kitomis apsaugomis, su kuriomis nukritęs vaikas greičiausiai norės vėl lipti ant keturračio. Be jų gali tekti važiuoti į ligoninę“, – įspėja A. Kanopkinas.
Galimybė kontroliuoti
Nemaža dalis tėvų mano, kad ant keturračio geriausia sėsti vyresniam, labiau subrendusiam paaugliui. Deja, paaugę, maištauti linkę, tačiau įgūdžių dar neturintys paaugliai, sėdę ant suaugusiesiems skirtų keturračių, patenka į didžiausią pavojaus zoną. O kad pratintis prie naujos technikos būtų saugu, specialistai pataria paprastai: būtina prižiūrėti važiavimą ir nustatyti aiškias ribas.
„Yra įvairių technologinių sprendimų: galima GPS pagalba pažymėti teritoriją, o ją kirtus keturratis tiesiog užgęsta. Taip pat galima sumažinti akseleratoriaus svirties nuspaudimo lygį, o tai sumažina keturračio įsibėgėjimo greitį. Tai leidžia vaikus prie transporto priemonės pratinti nuo mažens ir vairavimo įgūdžius lavinti palaipsniui, saugiai“, – sako keturračių ekspertas.
Vaikišką „CFORCE 110“ modelį galima susieti su išmaniuoju telefonu ir valdyti „CFMOTO Ride“ programėle. Joje visuomet matoma tiksli keturračio vieta, degalų lygis, taip pat galima nustatyti iki 300 metrų siekiantį perimetrą: vaikui išvažiavus už jo, telefonas perspės tėvus, o variklis išsijungs. Programėle taip pat galima visiškai užrakinti keturratį.
„Tik tinkamai pasirūpinus saugumu, tada jau galima mokyti, lavinti įgūdžius. Pramokus bazinių valdymo ypatybių, galima kieme sudėlioti kliūčių ruožą, kad kliūtis būtų galima apvažiuoti ar pervažiuoti, palaipsniui didinti greitį. Pažengus galima mokyti balansuoti ant dviejų ratų, kad vaikas išmoktų geriau valdyti kūną, o paaugus – su tėvais lįsti giliau į mišką, orientuotis žemėlapiuose“, – pasakoja A. Kanopkinas.
