Mažiau nei trečdalis vartotojų vadovaujasi kibernetinės saugos taisyklėmis

„NordPass“ tyrimas parodė, kad kurdami slaptažodžius, vartotojai dažniausiai remiasi asmenine informacija ir prisiminimais. Moterys tą daro dažniau nei vyrai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Didžioji dauguma vartotojų nesivadovauja kibernetinio saugumo ekspertų patarimais, kurie rekomenduoja, kad slaptažodžiai turėtų būti bereikšmės raidžių ir skaičių sekos. Tik 27 % moterų ir 31 % vyrų naudoja atsitiktinius žodžius ar skaičius, kurie neturi jokios reikšmės.

Tyrime atskleistos slaptažodžių kūrimo tendencijos:

„Siekdami sukurti stiprius slaptažodžius, vartotojai turėtų vengti bet kokių reikšmę turinčių žodžių. Programišiai gali vykdyti vadinamąsias žodyno atakas (angl. dictionary attack), kai naudojami visi žodyno žodžiai ir jų kombinacijos, todėl jeigu jūsų slaptažodis egzistuoja žodyne, jis gali būti nulaužtas per mažiau nei sekundę“, – sako Marijus Briedis, „NordVPN“ technologijų padalinio vadovas.

Kasmet skelbiamame „NordPass“ dažniausiai naudojamų slaptažodžių sąraše atsiduria daugybė būtent tokių slaptažodžių — įvairūs vardai, pozityvią reikšmę turintys žodžiai bei logiškos skaičių sekos.

Tiems, kurie nori susikurti išties stiprius slaptažodžius, M. Briedis pataria į pagalbą pasitelkti technologijas: „Internete yra įvairių įrankių, galinčių padėti susikurti įmantrius slaptažodžius.“

Kodėl nederėtų kurti slaptažodžių, kuriuos jau naudojote anksčiau

Šis tyrimas taip pat parodė, kad tik 27 % moterų ir 29 % vyrų visada kuria unikalius slaptažodžius.

„To paties slaptažodžio naudojimas yra didelė kibernetinio saugumo klaida, kadangi įsilaužėliai gali patekti į kelias skirtingas paskyras su vienu slaptažodžiu“, – sako M. Briedis.

Kaip išlikti saugiems internete

M. Briedis pasidalino svarbiausiais patarimais, kurie padės jums išlikti saugiems internete:

1. Nesinaudokite asmeniniais prisiminimais ir pasikliaukite technologijomis — naudokite internetinius slaptažodžių generatorius.
2. Ištrinkite paskyras, kurių nebenaudojate. 64 % vartotojų neprisimena visų paskyrų, kurias jie yra sukūrę, tačiau juk šios paskyros bei su jomis susieti slaptažodžiai vis dar egzistuoja. Jeigu šias paskyras programišiai nulauš, didžioji dauguma vartotojų to nė nesužinos.
3. Neužsirašykite slaptažodžių. Stipraus slaptažodžio sukūrimas netenka prasmės jeigu vartotojas jį padarys fiziškai prieinamu. Slaptažodžiai turėtų būti įsimenami arba saugomi slaptažodžių tvarkyklėje.

Metodologija: Tyrimas buvo atliktas Vokietijoje ir JAV. Jame dalyvavo 2004 vyrai ir moterys, vyresni nei 18 metų.