Dirbtinis intelektas (DI) gali padėti organizacijoms sutaupyti laiko ir padidinti produktyvumą – tačiau tik tada, kai žinoma, ką matuoti ir kaip rezultatus panaudoti. Kaip teigia „Omnisend“ inžinerijos vadovas Rokas Cechanavičius, technologinės įmonės DI efektyvumui didinti gali pasitelkti nuo pat pirmos dienos, ir net nebūtina laukti, kol bus sukurta „tobula“ sistema.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Daugelis organizacijų, ieškančių būdų efektyviau panaudoti turimus išteklius, pasitelkia DI įrankius. Tačiau, pasak R. Cechanavičiaus, problemą kelia ne technologijų trūkumas, o aiškaus vertinimo mechanizmo nebuvimas.
„Lengva pasakyti, kad „dabar su DI taupysim laiką“, kai nežinai, kaip tai daryti. Rekomenduojama pirmiausia įsivertinti arba kiek laiko tikimasi sutaupyti naudojant DI, arba kiek daugiau darbų ketinama nudirbti per tą patį laiką. Tačiau tai reikėtų padaryti tik nusistačius darbų kategorijas, specifikacijas ar kitus žymenis, pagal kuriuos vertinsime progresą“, – teigia ekspertas.
Jis pataria iš pradžių suprasti, kokią vertę organizacija gautų investuodama į DI sprendimus, pavyzdžiui, „ChatGPT“, „Claude“, „Gemini“ ar kitus įrankius. „Tačiau pats geriausias būdas išsiaiškinti, kaip DI gali padėti – ne kurti sudėtingas strategijas, bet leisti darbuotojams eksperimentuoti.“
Vieno inžinieriaus sprendimas tapo visos įmonės įrankiu
Vienoje iš automatizuotos rinkodaros sprendimus siūlančios bendrovės „Omnisend“ komandoje dirbantis inžinierius norėjo palengvinti savo kasdienybę: automatiškai suskaičiuoti, kiek laiko jis sutaupo perleisdamas rutinines užduotis DI įrankiui. Jis sukūrė paprastą sprendimą, kuris skaičiavo, kas buvo daroma ir bandė įvertinti, kiek laiko DI padeda sutaupyti.
„Įrankį išbandžius daugiau darbuotojų pasimatė, kad šie skaičiavimai – pernelyg optimistiniai. Vis dėlto, pasirinktas technologinis sprendimas labai gerai apibendrino, kokiems darbams pasitarnavo DI naudojimas. Būtent šios įžvalgos ir paskatino investuoti į įrankio panaudojimo galimybių išplėtimą“, – pasakoja R. Cechanavičius.
Šis pavyzdys iliustruoja pagrindinį principą: nebūtina laukti tobulos sistemos ar užbaigtos strategijos – pradėti galima nuo vieno žmogaus iniciatyvos, o vėliau sprendimą pritaikyti platesniam naudojimui.
DI vertina DI: dvipakopio proceso nauda
Norint įvertinti, kaip organizacijai sekasi taupyti išteklius, dažniausiai pasitelkiami išoriniai konsultantai. Tačiau laiko taupymą patikėjus DI, geriausiai vertinimą galėtų atlikti savarankiški DI procesai – agentai.
„Pavyzdžiui, inžinierius rašo programinį kodą ir tariasi su DI, kaip jį parašyti ir greičiau pasiekti norimą rezultatą. Pokalbiui pasibaigus automatiškai įsijungia kitas agentas, kuris analizuoja pokalbį: apie ką buvo kalbama, koks darbas atliekamas. Taip gauname dvipakopį darbą su DI: kol vienas agentas atlieka pagrindinį darbą, kitas agentas tau pasako, ką ir kaip galima padaryti geriau. Toks automatizuotas vertinimas leidžia organizacijoms matyti, kur DI sukuria realią vertę, ir kur dar galima tobulinti procesus“, – paaiškina R. Cechanavičius.
Sutaupytas laikas – ne tikslas, o tik pradžia
Ekspertas įsitikinęs: įmonėms svarbu ne tik suskaičiuoti sutaupytą laiką, bet ir suprasti, ką su juo daryti toliau, ir toks sprendimas turi ateiti iš visos organizacijos, o ne tik iš vadovų.
„Apskaičiavus, kiek laiko sutaupome kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį, turime išsiaiškinti, kas iš to, t. y., kur slypi sutaupyto laiko prasmė ir ką gero su tuo galime padaryti: kiek mažiau klaidų darome, kiek galime klientams sukurti papildomos vertės ir pan. Todėl perėjus laiko skaičiavimo etapą, verta pradėti matuoti sukuriamą vertę, kuri ir yra svarbiausia produktinei organizacijai“, – teigia „Omnisend“ inžinerijos vadovas R. Cechanavičius.
Anot jo, DI efektyvumas organizacijose prasideda ne nuo tobulų sistemų, o nuo greito eksperimentavimo ir praktinių rezultatų. „Pradėti galima nuo paprastų sprendimų, kurie vėliau auga kartu su organizacijos poreikiais, bet svarbiausia – ne sustoti ties laiko taupymu, o pajudėti link vertės kūrimo.“
