Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/patarimai/programos/18566/ka-daryti-kai-nesinori-kringeliu-matyti/spausdinti/

Ką daryti, kai nesinori „kringelių“ matyti?

Publikuota: 2009-08-22 13:24
Tematika: Programinė įranga
Autorius: el. paštas Rytis Umbrasas
Inf. šaltinis: Papartis.infoseka.lt

Kiekvienas, kas nors kiek pažįstamas su el. paštu Lietuvoje žino, kad didžioji dauguma el. pašto vartotojų nesinaudoja specifinėmis lietuviškomis raidėmis,  pakeisdami jas į lotyniškas. Kodėl taip yra, visi žinome, įvardindami tai trumpai: „lietuviški rašmenys el. pašte sukuria daug problemų, dažnai matomi kaip „kringeliai“, todėl geriau jais nesinaudoti.“

Šio straipsnio  tikslas – konkrečiai įvardinti su liet. rašmenų persiuntimu el. paštu susijusias problemas. Tik tiksliai įsisąmoninus ir įvardijus problematiką, galima bandyti ieškoti problemos sprendimo būdų.

Ar „švepli laiškai“ problema ?

Paradoksalu, tačiau pirmiausia būtina sau šį klausimą iškelti ir sąžiningai atsakyti. Būtent dėl to, kad daugelis kompiuterių vartotojų ir specialistų į šį klausimą atsako neigiamai, kaip tik ir trukdo spręsti lietuviškų rašmenų  problemą Lietuvoje.

Iš tiesų, jeigu lietuviški rašmenys būtų nereikalingi ir nebūtini, jau seniai skaitytume „šveplus“ laikraščius, knygas, enciklopedijas. Kino filmų titrai, užrašai reklamose, www puslapiai taip pat būtų „švepli“. Juk tekstai šiandieną tvarkomi kompiuteriais. Kodėl vienur naudojami visi rašmenys, o kitur tik lotyniški?  Nėra abejonių, kad visose  kompiuterinių tekstų apdorojimo sistemose vienaip ar kitaip kompiuterinkams teko susidurti su mūsų nacionalinių rašmenų vaizdavimo problemomis. Visose šiose srityse buvo rasti problemų sprendimai. Kol kas el. paštas yra išimtis. Čia lietuviški rašmenys dažniausiai nenaudojami ir tai dar laikoma gero tono ženklu!

Problemų tikrai yra, o informacijos apie tai nedaug. Dar rečiau galime rasti publikacijų apie lietuviškų rašmenų el. pašte persiuntimo problemų sprendimo būdus . Taip pat visiškai neaišku, kas galėtų ir turėtų šias problemas spręsti.

Pabandykime panagrinėti problemas, kurios trukdo lietuviams susirašinėti lietuviškai.

Techninio pobūdžio problemos

El. laiškų kodavimo būdų įvairovė ir nedraugiškos vartotojui  programos

Ką daryti, kai nesinori „kringelių“ matyti?

Lietuvišką tekstą persiųsti galima ne vienu teksto kodavimo būdu. Lietuviški rašmenys gali būti persiųsti šiomis koduotėmis: ISO-8859-13; Windows-1257; ISO-8859-4; UTF-8; ISO-8859-10. Deja, ne visos programos moka ir žino visas šias koduotes. Yra programų, kurios visiškai nenurodo, kokiu būdu laiškas buvo koduojamas. Šiandien tik specialistai gali žinoti, kuri šių koduočių vartotina ir kaip turi būti teisingai derinamos el. pašto programos. Nėra garantijos, kad šviežiai įdiegta programa išsiųstas laiškas ir skaitytojo gautas laiškas bus identiški.

Problemos sprendimas:

Naujai įdiegtą programą visada būtina papildomai suderinti taip, kad laiškus ji siųstų pagal MIME reikalavimuose apibrėžtas taisykles žr.http://aldona.mii.lt/pms/elpa/taisykl.html),  t.y. laiško antraštėje pažymėtų kuria koduote laiškas užkoduotas. Programą reikia suderinti taip, kad laiško koduotė atitiktų šiandien galiojantį laiškų kodavimo standartą iso-8859-13 (arba šios koduotės atitikmenį populiariojoje „windows“ OS: windows-1257).

Lengviausiai šią problemą galėtų spręsti kompiuterinių tinklų administratoriai, žmonės, atsakingi už kompiuterinių programų įdiegimą. Taip pat el. pašto programų pardavėjai bei platintojai. Programų rinkinių sudarytojai galėtų pateikti programų aprašymus ir instrukcijas, kaip jas pritaikyti lietuviškiems tekstams persiųsti. Turėdami tokias instrukcijas daugeliu atvejų el. pašto programą galėtų suderinti ir patys kompiuterių vartotojai. Populiariausios programos gali būti tinkamai suderintos be jokių papildomų išlaidų, vien tik pačių programų siūlomomis galimybėmis.

Žiniasklaidoje, aprašant el. pašto programų savybes, būtinai reikėtų paminėti ir tų programų tinkamumą ar netinkamumą lietuviškiems laiškams persiųsti.

Netinkama programinė įranga

Kompiuterių vartotojai Lietuvoje, rinkdamiesi el. pašto programą, atsižvelgia į daugelį svarbių kriterijų: kokios laiškų filtravimo galimybės, ar patogi vartotojo sąsaja ar programa populiari, greita ir pan. Bet, deja, daugiakalbių laiškų persiuntimo galimybė dažnai lieka tarp antraeilių ar trečiaeilių reikalavimų. Jei programa skirta tekstams persiųsti, tai jos sugebėjimas tai daryti be priekaištų, turėtų būti vienas svarbiausių kriterijų. Gal būt kompiuterių vartotojai-naujokai, besirenkantys pašto programą dar nežino, kad susidurs su teksto persiuntimo problemomis.  Natūralu galvoti, kad programa, skirta laiškams persiųsti, tam reikalui tinka.  Taigi dauguma tokių programų kaip „Eudora“, „Opera“ vartotojų net neįtaria, kad jie pasirinko netinkamą programą. Šios programos laiškus siunčia tik Vakarų Europos kalboms skirta koduote iso-8859-1. Naršyklės „Netscape“ 4.x pašto programa taip pat netinka lietuviškam susirašinėjimui, nes šios programos pašto programa nemoka siųsti laiškų, pažymėtų standartine koduote.

Problemos sprendimas:

Jei tekstų siuntimo įrankis gerai netinka tekstui persiųsti – logiška keisti įrankį bet jokiu būdu ne patį tekstą. Suprantama, kad šis teiginys šokiruoja „Opera“, „Eudora“ ir „Netscape“ pašto programų vartotojus. Paguodai galima pasakyti, kad jei esate be galo prisirišę prie šių programų, galite rasti internete publikuotų, „liaudies meistrų“ atrastų metodų, kaip šias programas dirbtinai pritaikyti lietuviškų laiškų persiuntimui. Nors tai nėra rimtas metodas, kurį galima rekomenduoti kompiuterinkų forume, tačiau žinoti, kad yra toks problemos sprendimo būdas, verta.

Dauguma www el. pašto tarnybų Lietuvoje yra  netinkamos  daugiakalbiams laiškams persiųsti

Ši problema galėtų tilpti ir į „Netinkamos programinės įrangos“ skyrelį, tačiau dėl didėjančio WWW pašto populiarumo noriu ją paminėti atskirai. Jeigu dauguma tradicinių el. pašto programų tobulina daugiakalbių laiškų persiuntimą, tai vis naujai atsirandančios WWW pašto tarnybos lietuviškam tekstui el. pašte atlieka meškos paslaugą. Nėra lengva aptikti WWW pašto tarnybą, sugebančią teisingai persiųsti lietuvišką tekstą, nes tokių tarnybų šeimininkai eina lengviausiu keliu: jie nusikopijuoja WWW svetainės standartinę programinę įrangą ir į lietuvių kalbą išverčia tik vartotojo sąsają. Naujai atsiranda vis daugiau www el. pašto tarnybų, tačiau jų įkūrėjai arba neturi lėšų ar, gal būt, ambicijų, pritaikyti savo tarnybą lietuviškam tekstui persiųsti. Užsienyje tai pateisinama, nes tarptautinėje erdvėje susirašinėjama angliškai, bet tai niekaip netinka Lietuvos situacijai. Čia juk susirašinėjama lietuviškai.

Problemos sprendimas:

Rinkimės gerą www el. pašto tarnybą.

Kompiuterinė žiniasklaida, aptardama www pašto tarnybas ir jų savybes, galėtų be kitų www pašto tarnybų savybių, paminėti ir lietuviško teksto teisingo persiuntimo galimybę. Aršios konkurencijos sąlygomis, kai šios tarnybos grumiasi dėl klientų, kiekvienas privalumas gali tapti lemiamas. Juk tai, ar el. pašto tarnyba moka teisingai žymėti el. laiškus, yra pakankamai svarbus kriterijus.

Renkantis www pašto tarnybą, verta pasitarti su specialistais. Jei jau naudojatės kokios nors tarnybos paslaugomis, klauskite jų administratorių, kodėl lietuviškas tekstas sudarkomas, kodėl nebuvote įspėti, kad tarnyba tinka susirašinėti tik Vakarų Europos kalbomis. Ateityje WWW pašto programų santykinis svoris tik didės, todėl tokių tarnybų įkūrėjai ir vadovai yra tiesiogiai atsakingi už taikstymąsi su lietuviškų tekstų iškraipymu. Jei WWW tarnyba neturi galimybės persiųsti teisingai suformuoto lietuviško laiško, apie tai tarnybos klientai turi būti  apie tai informuoti iš anksto - dar registruodamiesi. Vartotojas turi teisę iš anksto žinoti, kokią prekę renkasi.

Kitas problemos sprendimo būdas – kreiptis į tarnybos autorius-savininkus ir prašyti pritaikyti tarnybą ir lietuviškų laiškų persiuntimui. Poreikis gimdo pasiūlą. Žinant lietuvišką toleranciją nepatogumams, šis būdas neatrodo realus. Reikia tikėtis, kad viešas tokių programų savybių aptarimas galėtų paskatinti WWW pašto tarnybų savininkus pasitempti ir pritaikyti tarnybas lietuviškiems laiškams siųsti.

Populiariosios el. pašto programos neatitinka Lietuvoje šiandien galiojančių teksto kodavimo standartų

Teksto persiuntimo koduotės standartas (ISO-8859-13) kompiuterinėje visuomenėje yra žinomas jau gana seniai. Po jo oficialaus patvirtinimo ir paskelbimo tarptautiniu,  jau buvo sukurta ištisa naujų el. pašto programų ir jų versijų karta, tačiau net ir šiandien skelbiamose ateities programų bandomose versijose vis dar nėra vietos taip mums reikalingai koduotei.

Problemos sprendimas:

Praktikoje galima pasinaudoti standartinės koduotės pakaitalu populiariausioje „Windows“ OS. „Windows-1257“ koduotę, kartais dar vadinamą „Baltic Windows“, turi  dauguma el. pašto programų.

Deja, naujai suinstaliuotos programos pagrindine koduote Lietuvoje vis dar laikoma iso-8859-4, todėl tenka, naujai įdiegus pašto programą, ją derinti iš naujo.

Ar egzistuoja Lietuvoje oficialūs „Microsoft“ produkcijos testuotojai? Ar jie informavo „Microsoft“ firmą apie Lietuvoje galiojančius standartus, apie tai, kad populiariausios el. pašto programos, tokios kaip „Microsoft Outlook 2000“, negali iššifruoti „ISO-8859-13“ koduote parašyto laiško? Ar Microsoft atstovams  Lietuvoje žinomi el. pašto tarptautiniai standartai, ar jie patys jų laikosi, o gal taip pat susirašinėja šveplai?

Ar turime pakankamai svarių argumentų, nekeliančių abejonių, kad Lietuvai reikia pritaikyti labiausiai paplitusią el. pašto programinę įrangą. Ar Lietuvos Standartų Departamentas lietuviškai susirašinėja laikydamasis el. laiško kodavimo standarto, o gal būt jo darbuotojai, taip pat kaip ir kiti, susirašinėja bejėgiškai „švepluodami“?

Gal programinės produkcijos pardavėjai privalėtų informuoti pirkėjus apie tai, kad tam tikra produkcija neatitinka Lietuvoje galiojančių standartų? Gal tuo turi rūpintis vartotojų teises ginančios organizacijos?

Kaip matote, ši problema kelia per daug klausimų. Sprendimas yra vienas: laikinai (jei nėra galimybės laikytis standartų) naudotis windows-1257 koduote, kurią galima parinkti, papildomai suderinant, praktiškai kiekvieną, daugiakalbius laiškus mokančią siųsti, el. pašto programą.

Netinkamas testavimas „matau-nematau“

Sprendžiant problemas, papildomos sumaišties įneša tai, kad bandomieji laiškai dažnai tikrinami netinkamai. Retas testuotojas žino, kad  negalima pasitikėti empiriniais bandymais. „Rašau tau lietuviškai. Ei ar laišką teisingai matai?“. Nekiekvienas gali žinoti, kad būna atvejų, kai teisingai suformuotas laiškas neįskaitomas (nors tokie atvejai labai reti), bet ir neteisingai suformuotas laiškas gali būti įskaitomas teisingai. Problemos iškyla vėliau, pavyzdžiui: atsakius į laišką REPLY būdu. Tokiais atvejais tikrai nelengva rasti problemos šaltinį.

Problemos sprendimas:

Ar laiškas suformuotas teisingai, reikia tikrinti ne pagal tai ar lietuviškos raidės rodomos teisingai, o pagal tai ar laiško antraštė atitinka MIME protokolo reikalavimus ir turi įrašą apie standartinę koduotę. Tik tokiu atveju galima teigti, kad laiškas-testas suformuotas ir išsiųstas sėkmingai.

Psichologinio pobūdžio problemos

Baimė pakenkti skaitytojui ir „pseudo mandagumas“

Dažnai yra teigiama, kad lietuviškų rašmenų naudojimas demonstruoja nepagarbą skaitytojui, nes verčia jį papildomai vargti: lietuviško laiško skaitytojas turi užsiimti papildomu kompiuterio derinimu tada, o tam jis neturi nei laiko, nei žinių.

Problemos sprendimas:

Nepagarbą demonstruoja ne pats rašmenų vartojimas, o  el. laiškų formavimo ir persiuntimo taisyklių nesilaikymas, prastas programinės įrangos savybių išmanymas, visiškas nesidomėjimas jomis. Jeigu jau pavyko išspręsti techninę problemų dalį,  t.y. pasirinkote tinkamą programą ir tinkamai ją suderinote, tai bijoti, kad skaitytojas neperskaitys laiško, nėra pagrindo. Juk visi kompiuteriai Lietuvoje jau yra suderinti taip, kad laiškai užkoduoti ISO-8859-13 ir Windows-1257 koduotėmis, būtų parodyti teisingai. Netgi tos programos, kurios neturi lietuviškų laiškų siuntimo galimybių, paprastai standartine koduote suformuotą laišką, parodo teisingai.

Nepagarbą skaitytojui kaip tik demonstruoja „šveplo“ laiško siuntėjas. Taip rašydamas jis parodo, kad nepasitiki skaitytoju, jo sugebėjimu susiderinti savo programinę įrangą. Teisingai suformuotas laiškas yra perskaitomas be jokių didesnių problemų. Taigi problema dažniausiai yra ne laiško skaitytojo, o jo, siuntėjo, pusėje.

Įprotis

Nereti atvejai, kai kompiuterių vartotojai susirašinėja „švepluodami“ iš įpratimo. Daugelis tikrai patyrusių kompiuterių vartotojų savo patirtį įgijo tais laikais, kai rašmenų problema buvo žymiai sudėtingesnė ir sunkiai išsprendžiama.

Ir dabar, nors šiuolaikinė programinė įranga leidžia laikytis standartų ir niekam nebekelia jokių problemų, susirašinėdami „švepluoja“ tik iš įpratimo. Dažnai taip elgiasi net ir tie, kam techniškoji klausimo pusė yra visiškai aiški ir jau senokai išspręsta.

Problemos sprendimas:

Nėra abejonių, kad kai neliks techninio pobūdžio problemų, dar kurį laiką tradicija susirašinėti „šveplai“ išliks. Įpročiai išlieka ilgiau, nei juos formuojančios priežastys. Gal būt palaipsniui reikėtų formuoti naują madą – „rašyti normaliai“. Jei anksčiau „šveplas rašymas“ demonstravo „gerą kompiuterinių technologijų išmanymą“, tai šiandien tą patį turėtų demonstruoti taisyklingi lietuviški laiškai.

„Drąsiai rašau lietuviškai, nes gerai išmanau savo ir tavo  kompiuterį“. Ar turi toks devizas perspektyvą?

Atsainus kompiuterinių sistemų administratorių požiūris į lietuviškų rašmenų el. pašte problemą

Kompiuterininkų ir kompiuterių vartotojų interesai smarkiai išsiskiria. Kompiuterininkai turi papildomai pasistengti, norėdami palaikyti tvarkingas ir normaliai lietuviškus rašmenis persiunčiančias sistemas. Dėl savo darbo specifikos kompiuterinių sistemų administratoriai labai dažnai yra vieninteliai situacijos valdovai. Niekas kitas negali patikrinti jų teiginių teisingumo. Dėl to kompiuterinių sistemų administratoriai linkę savo supratimą diktuoti kitiems. Dažniausiai tai yra siauros specializacijos geri profesionalai-inžinieriai ir jų gyvenimiškojre praktikoje visiškai pakanka lotyniškos abėcėlės, nes jie retai kada rašo oficialius ar ilgesnius tekstus ir laiškus. Žinoma,  jie linkę savo įpročius ir supratimą diktuoti ir kompiuterių vartotojams. Tuo labiau, kad rašmenų problemų sprendimas nėra papildomai apmokamas ir  vertinamas darbas. Neretas atvejis, kai trisdešimties nesulaukęs kompiuterininkas, drąsiai teigia kalbininkui profesoriui, kad el. pašte lietuviškai susirašinėti ne tik neverta, bet ir neįmanoma. Iš tiesų, šiandieną kompiuteriai yra ne tik skaičiuokliai, bet ir darbo su tekstais įrankiai, todėl bet kokie apribojimai šioje srityje turi būti labai pagrįsti. Bet ar kiekvienas kompiuterio vartotojas išdrįs prieštarauti kompiuterininkui?

Problemos sprendimas:

Svarstant rašmenų persiuntimo problemas, būtina atsižvelgti į kompiuterių vartotojų poreikius, o ne į kompiuterininkų interesus. Juk kompiuterininkai yra kompiuterių vartotojus aptarnaujantis personalas ir ne daugiau, todėl jų nuomonė apie raštą  neturėtų būti prievarta peršama kompiuterių vartotojams. Kompiuterininkų darbdaviai neturėtų aklai tikėti kompiuterininkų teiginiais, kad neva „lietuviški rašmenys sukelia per daug problemų“. Reikia prašyti ir reikalauti konkrečiai įvardinti problemas (netinkama programinė įranga, žinių trūkumas ir t.t) ir, jei reikia, nurodyti kiekvienos problemos sprendimo būdus ir kainą. Tik kompiuterinių sistemų kūrėjai ir vartotojai gali spręsti, kada  tikrai būtina atsisakyti lietuviškų rašmenų. Iš tiesų, dažniausiai pakanka pavesti kompiuterininkams pritaikyti sistemą lietuviškų laiškų persiuntimui. Daugumoje atvejų tam visiškai nereikia jokių papildomų investicijų. Tiesiog pakanka vieną kartą tinkamai parinkti ir suderinti elektroninio pašto įrangą, kaip ir bet kokią kitą programinę įrangą. Tai nėra per daug sudėtingas darbas, o lietuvių raštas  nėra išskirtinis tiek, kad jo reiktų visai atsisakyti. Faktas, kad kitos tautos neatsisakė savo rašmenų rodo, kad problema yra išsprendžiama.

Blogas autoritetų pavyzdys užkrečia

 Interneto paslaugų tiekėjams, papildomai nepasidomėjusiems techninėmis sistemų savybėmis, taip pat kyla problemų. Neretai, o gal būt ir dažnai, patys interneto paslaugų tiekėjai, rašydami informacinius laiškus savo klientams, nesinaudoja lietuviškais rašmenimis! Jie taip pat neturi laiko ar žinių, o gal ir noro teisingai susiderinti programas ir apsidrausdami visiškai atsisako lietuviškų rašmenų. Neretas atvejis, kai jie teigia: „bandėme, tačiau susidūrėme su problemomis“. Dažniausiai tie bandymai buvo nekvalifikuoti, t.y. bandomieji laiškai buvo suformuoti neišsprendus techninio pobūdžio problemų. Natūralu, kad rašydami laiškus netinkama programa ir netinkama koduote turime problemų. Bet kas gi nori pripažinti savo žinių trūkumą?

Deja toks „šveplas“  kreipimasis į klientus atlieka milžinišką „šveplumo“ tradicijos palaikymo vaidmenį. Nauji interneto vartotojai, gavę  savo Interneto paslaugų tiekėjų laišką, laiko jį etalonu. Jei interneto paslaugų tiekėjai žinovai „švepluoja“, vadinasi, taip reikia. Deja,  interneto žinovams nacionalinių rašmenų problematika, kuri šiandien jau nebėra sudėtinga,  dažnai yra neįkandama.

 Problemos sprendimas:

Būtina skelbti kuo daugiau informacijos apie lietuviškų laiškų teisingus persiuntimo būdus. Gal būt, parengti metodinę medžiagą ir išplatinti ją visų registruotų interneto paslaugų tiekėjų tarpe. Reikia papildomai propaguoti lietuviškos kodutės  standartą ir nesitaikstyti su techninių darbuotojų diktatu. Ar žmogus valdo techniką, ar taikosi prie jos?- tai jau filosofinis klausimas, į kurį kiekvienas atsako savaip. Interneto tiekėjų laiškai demonstruoja, kad šios srities specialistai netiki, kad el. pašte įmanomi taisyklingi lietuviški rašmenys. Techniškai tokia pozicija nepagrįsta vien dėl to, kad kitos tautos savo rašto neatsisakė ir neperėjo į anglišką raidyną.

Pabaigai

Nėra abejonės, kad šiandien sėkmingai el. paštu persiųsti lietuviškus laiškus nėra taip paprasta, kaip angliškus. Ne Lietuvoje buvo kuriamos programos ir kompiuterų operacinės sistemos. Tačiau užsienio programuotojai įdeda nemažai pastangų, kad jų naudojama programinė įranga tiktų ir kitose šalyse. Pastebime aiškią programų tobulėjimo daugiakalbystės kryptimi tendenciją. Tai ar verta laukti, kol problemų visiškai neliks? Nuo kada  bus galima nustot švepluoti? O gal jau šiandien galima išsiaiškinti problemas ir apeiti visas, dar pasitaikančias kliūtis?

Literatūra

  1. Lietuviškų rašmenų vartojimas elektroninio pašto laiškuose (2001) // http://www.liks.lt/elpaliet.htm, 2001 06 07.
  2. Dagys V. (2000a) Lietuviški rašto ženklai elektroniniame pašte: tikra ar tariama problema? // XI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, Vilnius, 2000 m. birželio 21–26 d., p. 167.
  3. Dagys V. Lietuviškų rašmenų vartojimo elektroniniame pašte techniniai aspektai 2001.
  4. www.liks.lt/elpaliet.htm.
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!