Lankstus grafikas, darbas iš bet kurio pasaulio kampelio ir galimybė būti pačiam sau viršininku – tai svajonė, kurią puoselėja daugelis. Tokio darbo paieškos erdve dažnai tampa socialiniai tinklai. „Facebook“ grupės mirga nuo skelbimų, o „Instagram“ tiesiog tviska sėkmės pavyzdžiais. Tačiau ar viskas iš tiesų yra taip gražu? Atlikus populiarių Lietuvos darbo paieškos grupių ir socialinių tinklų turinio analizę, ryškėja kiek kitoks paveikslas. Vietoje realių karjeros galimybių čia dažnai slypi finansinės piramidės, nelegalios veiklos pasiūlymai ar tiesiog sukčiavimas, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixbay“ nuotr.
„Facebook“ grupių realybė: daugiau ieškančių nei siūlančių
Viena pirmųjų tendencijų, kurią galima pastebėti: laisvai samdomų darbuotojų grupės socialiniuose tinkluose yra perpildytos ne pasiūlymų, o prašymų ir paieškų. Čia vyrauja didžiulė pasiūlos ir paklausos disproporcija: šimtai specialistų – nuo grafikos dizainerių iki tekstų rašytojų – skelbiasi ieškantys užsakymų, o realių verslo atstovų, ieškančių pagalbos, yra vienetai. Todėl, nors darbą tokiose grupėse susirasti galima, reikia nusiteikti aršiai konkurencijai.
Na, o bendrose darbo skelbimų grupėse retai rasite kvalifikuoto (tuo labiau – nuotolinio) darbo pasiūlymų. Dažniausiai siūloma pakuoti prekes, dirbti sandėliuose arba atlikti fizinius darbus statybose. Nors pats darbas nėra blogybė, socialiniuose tinkluose skelbiami pasiūlymai dažnai apeina oficialias įdarbinimo agentūras, todėl darbuotojai lieka be socialinių garantijų.
Ypač didelė rizika kyla susigundžius darbo pasiūlymais užsienyje, kurių lietuviškose „Facebook“ grupėse itin daug. Skelbimai dažnai skamba per gerai, kad būtų tiesa: didžiulis atlyginimas, nemokamas apgyvendinimas ir jokių kalbos reikalavimų tokiose šalyse, kaip Norvegija, Nyderlandai ar Vokietija.
Kristina Kuzelytė-Margevičienė, banko „Bigbank“ kokybės vadovė, perspėja, kad šioje srityje vyrauja kelios klasikinės apgavysčių schemos: „Populiariausia – prašymas sumokėti už „dokumentų tvarkymą“, „kelionės bilietus“ ar „būsto rezervaciją“ dar net neišvykus. Gavę pinigus, „darbdaviai“ tiesiog dingsta. Kita dar pavojingesnė schema – tapatybės vagystė, kai prašoma atsiųsti asmens dokumentų kopijas neva darbo sutarčiai, o vėliau šie duomenys panaudojami imant greituosius kreditus. Tikrai ne visi tokie darbo pasiūlymai yra netikri, tačiau reikėtų būti itin atsargiems.“
Tinklinio marketingo ir „tradingo“ pinklės: verslas ar finansinė duobė?
Tiek „Facebooko“, tiek „Instagramo“ platformose itin aktyviai veikia tinklinio marketingo (MLM) atstovai. Jie retai iš karto pasako įmonės pavadinimą. Vietoje to matome kvietimus „prisijungti prie komandos“, „susikurti pasyvias pajamas“ ir „dirbti sau“.
Kodėl tai pavojinga? MLM struktūrose dažniausiai uždirba tik tie, kurie yra piramidės viršūnėje. Eiliniam žmogui tai dažnai tampa finansine našta: reikalaujama pirkti „startinius paketus“, kaupti prekių atsargas namuose ar mokėti narystės mokesčius. Žmogus tampa ne darbuotoju, o klientu, kuris moka pinigus už viltį uždirbti. Socialinis spaudimas įtraukti draugus ir giminaičius dažnai sugadina asmeninius santykius, o finansinė grąža retai padengia išlaidas.
Lietuviškoje „Instagram“ erdvėje pastebima ypatinga tendencija. Peržiūrint lietuviškas grotažymes, tokias kaip #darbasišnamų ar #darbasinternetu, galima pastebėti, kad dominuoja estetiški moterų kuriami įrašai, nutaikyti į kitas moteris. Dažniausiai tai kvietimai į MLM verslus arba pastaruoju metu vis populiarėjantys kvietimai mokytis „tradingo“ (prekybos finansų rinkose).
Šie profiliai atrodo nepriekaištingai: prabanga, kelionės, laisvė. Žinutė aiški: „Aš buvau kaip tu, bet dabar esu nepriklausoma, prisijunk.“ Tai emocinis manipuliavimas, išnaudojantis moterų norą derinti motinystę, laisvalaikį ir finansinę nepriklausomybę.
Tačiau po gražiais filtrais slepiasi didelė rizika. Siūlomi „tradingo“ mokymai dažnai yra niekiniai. Jie tik suteikia perdėto pasitikėjimo savo žiniomis, dėl kurio, pradėjus prekybą, pinigai prarandami itin greitai. Be to, tokių „specialistų“ rekomenduojamos investavimo platformos dažnai būna nereguliuojamos.
„Didžiausias pavojus, kad socialiniuose tinkluose sudėtingi finansiniai instrumentai pristatomi kaip paprastas žaidimas. Siūlymai prisijungti prie „signalų grupių“ ar neaiškių investavimo platformų dažnai baigiasi visų investuotų lėšų praradimu, – teigia K. Kuzelytė-Margevičienė. – Reikia būti budriems: jei jums siūloma investuoti per nereguliuojamus brokerius, žadama, kad viskas bus itin paprasta, o rizika – minimali, tikriausiai tiesiog esate daugiau ar mažiau apgaudinėjami. Tikra prekyba vertybiniais popieriais reikalauja gilių žinių, stiprios psichologijos, licencijuotų tarpininkų ir suvokimo, kad galima greitai prarasti kapitalą.“
Sąskaitų nuoma: kaip tapti nusikaltėliu per penkias minutes
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių reiškinių, kurį pastebi finansų ekspertai, – atviri pasiūlymai „išnuomoti“ savo banko sąskaitą ar lažybų bendrovės paskyrą. Skelbimuose tai pateikiama kaip lengvas uždarbis: „Duok prisijungimo duomenis, mes prasuksime pinigus, tau liks procentas.“
Daugelis jaunų žmonių nesupranta, kad, sutikdami su tokiu pasiūlymu, jie tampa „pinigų mulais“. Tai nėra tiesiog taisyklių pažeidimas – tai dalyvavimas nusikalstamoje veikoje.
„Žmonės dažnai nesuvokia, kad, perleidę savo sąskaitą tretiesiems asmenims, jie tampa tiesioginiais pinigų plovimo schemos dalyviais. Nusikaltėliai naudoja svetimas sąskaitas vogtoms lėšoms legalizuoti, – įspėja „Bigbank“ kokybės vadovė. – Svarbu suprasti techninę pusę: bankų sistemos ir stebėsenos algoritmai labai greitai identifikuoja nebūdingas operacijas. Kai tai įvyksta, sąskaitos savininkui gresia ne tik sąskaitos blokavimas ir patekimas į tarptautinius juoduosius sąrašus, bet ir reali baudžiamoji atsakomybė už bendrininkavimą plaunant pinigus, net jei jis pats tų pinigų nevogė.“
Ar socialiniuose tinkluose galima pradėti naują karjerą?
Socialiniai tinklai gali būti puiki vieta asmeniniam prekių ženklui kurti ar kontaktams megzti, tačiau darbo paieškai tai minų laukas. Saugiausias būdas rasti legalų nuotolinį darbą yra naudotis profesionaliomis platformomis, tokiomis kaip „LinkedIn“, arba specializuotais tarptautiniais portalais, pavyzdžiui, „Upwork“ bei „Remote.co“, kur darbdavių tapatybė yra tikrinama griežčiau.
Ieškant pasiūlymų ar galimų klientų, reikėtų kritiškai vertinti įmonių reputaciją, vengti neaiškių tarpininkų ar neadekvačiai didelio atlygio už paprastas užduotis. Taip pat rekomenduojama tiesiogiai lankytis didžiųjų įmonių karjeros puslapiuose, nes būtent ten dažniausiai skelbiami patikimi, socialines garantijas užtikrinantys darbo iš namų pasiūlymai.
Pamatę viliojantį skelbimą socialiniuose tinkluose, užduokite sau kelis klausimus:
- Ar siūlomas atlyginimas atitinka rinkos realybę ir turimus įgūdžius?
- Ar prašoma investuoti savo pinigų (pirkti prekes, mokymus) norint pradėti dirbti?
- Ar darbdavys turi oficialią svetainę ir rekvizitus?
- Ar siūloma veikla nereikalauja atiduoti asmeninių duomenų?
