Skundžiatės nuovargiu, nors miegojote aštuonias valandas? Nesusikaupiate darbe, nors nieko fiziškai sunkaus nedarote? Jūsų poilsis su telefonu ar serialu nebeatneša palengvėjimo? Gali būti, kad esate vienas iš daugybės žmonių, kenčiančių nuo dar nediagnozuojamos, bet sparčiai plintančios būklės – skaitmeninio pervargimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Apie tai vis garsiau kalba ne tik psichologai, bet ir IT sektoriaus atstovai. Paradoksalu, bet technologijos ne tik kuria problemą, bet siūlo ir sprendimus. Tik ar gebame tuo pasinaudoti?
Kas yra skaitmeninis pervargimas ir kodėl jis kyla?
Skaitmeninis pervargimas – tai fizinis, kognityvinis ir emocinis išsekimas, kylantis dėl nuolatinio skaitmeninių technologijų naudojimo. „Kol kas tai nėra kažkokia oficiali diagnozė, bet vis dažniau pasitaikantis šiuolaikinio gyvenimo reiškinys.
Skaitmeninis pervargimas iš esmės primena darbinį perdegimą, jis taip pat pasireiškia sumažėjusia koncentracija, dirglumu, smukusiu produktyvumu, nuolatiniu nuovargiu net poilsio metu, padidėjusiu nerimastingumu, suprastėjusia miego kokybe“, – skaitmeninio pervargimo požymius vardina psichologė Ilona Laukienė. Žmonės taip pat gali patirti akių, galvos, kaklo ir nugaros skausmus.
Skaitmeninio pervargimo priežastys slypi tiek mūsų darbo pobūdyje, tiek ir tame, kaip leidžiame laisvalaikį. Technologijų pažanga sukūrė naują darbo modelį, kuriam būdingi nuotoliniai susitikimai, galimybė būti pasiekiamu 24/7, daugybė informacijos kanalų, specialių programėlių ir begalinis nuolatinės informacijos srautas. Visai tai lemia kognityvinę perkrovą, trukdo koncentruoti dėmesį.
„Tačiau net ir po darbo ar darbo pertraukėlių metu, užuot pailsėję nuo ekranų, mes vėl griebiamės telefonų ar kitų ekranų. Norime pailsėti „skrolindami“, bet iš tiesų tik dar labiau pavargstame ir darome sau meškos paslaugą. Formuojasi net ir priklausomybė, nes nuolat norime gauti dopamino dozę“, – įspėja psichologė.
Esminis veiksnys – organizacijos kultūra>
Skaitmeninių darbo vietų ekspertai tvirtina, kad savo darbe taip pat susiduria su dideliu skaitmeninės informacijos srautu, galinčiu nulemti pervargimą. Užklausų, prašančių padėti suvaldyti šį reiškinį, vis dažniau sulaukiama ir iš klientų.
„Yra daugybė būdų – technologinių, organizacinių ir individualių, kaip galime mažinti skaitmeninį nuovargį“, – tvirtina „Atea“ skaitmeninių darbo vietų kompetencijų centro vadovas Rimas Kareiva.
Vis dėlto technologiniai sprendimai organizacijos lygmeniu, visų pirma, atsiremia į organizacijos kultūrą. „Organizacijos viduje turi būti esminis kultūrinis sutarimas dėl darbo ir poilsio atskyrimo: iki kada mes galime būti pasiekiami, kaip greitai reikia atsakyti į el. laiškus, kokias ribas nusistatome ir pan. Jei šiuolaikinė organizacija supranta, produktyvus darbuotojas tai pailsėjęs darbuotojas, ji ieškos galimybių, kaip valdyti informacinį krūvį – mažins kanalų, programų skaičių, diegs tam tikrus centralizuotus įrankius, edukuos darbuotojus“, – tvirtina Rimas Kareiva.
Svarbu, kad darbuotojas nebūtų paliktas vienas pasirinkimų gausoje, o produktyvumo sprendimai būtų diegiami visos organizacijos mastu. „Tai gali būti el. pašto ir kalendoriaus pranešimų konfigūravimas, produktyvumo įrankių, tokių kaip „Microsoft Planner“ ar „Viva“, dirbtinio intelekto programėlių, pasitelkimas“, – vardina pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad vis dar nėra plačiai naudojami tokie patogūs sprendimai, kaip pavyzdžiui, susitelkimo („focus“) laiko nustatymai. „Aš ir asmeniškai šią priemonę labai dažnai naudoju, darbo dienoje yra keli laiko tarpai, kai susitelkiu tik į susikaupimo reikalaujančias užduotis. Tuo metu man nėra siunčiami jokie el. laiškai ar kiti pranešimai ir kiekviena nauja žinutė neblaško dėmesio“, – dalinasi Rimas Kareiva.
Šiuos nustatymus, jei jie nėra įdiegti organizacijos lygiu, lengva susirasti ir patiems. Tereikia paieškoti įrenginio operacinės sistemos ir naudojamų programėlių nustatymų („Notifications” ir „Focus time”) bei juos pasikoreguoti pagal savo asmeninius poreikius.
Uždarykite tuos 20 „langų“ savo ekrane
Nors organizacijos vaidmuo yra svarbus, tačiau žmonės, be abejo, gali valdyti savo skaitmeninį nuovargį, praktikuodami tinkamus skaitmeninės higienos ir darbo įpročius.
„Pavyzdžiui, galima gaunamus laiškus suskirstyti į tam tikrus kategorijas, taip bus lengviau atsirinkti, ką reikia padaryti skubiau, o kas gali ir palaukti. Taip pat kompiuterio ekrane nereiktų laikyti ir atidarytų keliasdešimt skirtingų langų, tai ne tik lėtina kompiuterio darbą, bet ir blaško dėmesį. Elementarios pertaukėlės, skirtos pailsinti akims ir galvai po 30 -45 min. sutelkto darbo, taip pat padeda užkirsti kelią nuovargiui“, – primena „Atea“ skaitmeninių darbo vietų produktų vadovas Ernestas Braževičius.
Langų kompiuterio ekrane uždarymas taip pat padeda išvengti kelių užduočių atlikimo vienu metu, vadinamojo „multitaskingo“. „Mūsų dėmesys yra ribotas, sunku vienu metu kokybiškai daryti kelis dalykus. Kalbant apie el. laiškus, taip pat galime susitarti dėl taisyklių tiek organizacijos viduje, tiek su savimi pačiu – juk nieko nenutiks, jei neatsakysite į laišką iškart“, – akcentuoja Ernestas Braževičius.
Savaime išsijungiantys monitoriai ir ausinės, raginančios atsigerti
Paradoksalu, kad mažinti nuovargį nuo technologijų gali padėti... pačios technologijos. Didieji gamintojai suprato, kad tam tikra riba, susijusi su technologijų naudojimu, gali būti lengvai peržengta, todėl patys kuria įrangą, padedančią efektyviau rūpintis savo fizine ir psichologine sveikata.
„Naujausi tik šį pavasarį pristatyti monitoriai turi įmontuotą akių sekimo funkciją. Pavyzdžiui, jei patalpoje pritemsta, monitorius automatiškai įjungia mėlynos šviesos filtrą. Taip pat tokie monitoriai, kas kažkiek laiko, patys užgesta ir priverčia jus padaryti bent trumpą pertraukėlę, kad atsitrauktumėte nuo kompiuterio“, – pasakoja skaitmeninių darbo vietų specialistas.
Pasak jo, panašios tendencijos matomos ir kituose įrenginiuose. „Vieno didžiausiu kompiuterinės ir periferinės įrangos gamintojo ausinių naudojama programinė įranga turi sveikatos ir darbo tvarkymo pagalbos (angl. „well-being“) funkciją, kuri gali ne tik padėti riboti išorinį triukšmą, bet ir fiksuoti naudotojo dėmesio apimtį.
Pavyzdžiui, „Vision breaks“ funkcija primena, kad laikas pailsėti akims, o „Hydration reminders“ gali priminti, kad atėjo laikas atsigerti vandens. Dažname telefone taip pat yra funkcija, leidžianti analizuoti savo ekrano laiką, ir skatinanti jį riboti“, – sako Ernestas Braževičius.
Vis dėlto vien technologiniai sprendimai problemos neišspręs, ypač jei po darbo ir toliau liekame „priklijuoti“ prie ekranų. Todėl bent jau ilsintis reiktų vengti ekranų, o vietoj to – ieškoti kitų poilsio formų.
