Netikros e. parduotuvės ir SMS apie gautą siuntą: patarimai, kaip išvengti kalėdinio apsipirkimo pavojų

Per Kalėdas kiekvienas norime savo artimuosius pamaloninti puikiomis dovanomis, todėl šiomis dienomis neišvengiamai pasileidžiame į kasmetinį apsipirkimų maratoną. Tačiau kol medžiojame geriausius pasiūlymus internete, sukčiai medžioja mus. Jie turi paruošę glėbį apgaulingų akcijų, sukčiavimo schemose neretai panaudoja garsiausius prekės ženklus, o jų sukurtos netikros elektroninės parduotuvės yra pasirengusios išvilioti pinigus ir niekada nepristatyti užsakymo. Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ dalinasi penkiais patarimais, kaip prieš šias Kalėdas atpažinti populiariausius sukčiavimo būdus ir nepapulti į jų pinkles.

Prieš didžiąsias metų šventes ir tokiais masinių nuolaidų laikotarpiais, kaip Juodasis penktadienis ar Juodoji savaitė, sukčiai tampa kur kas aktyvesni, nei įprastai. Tai ypač matoma stebint išaugusį melagingų SMS žinučių apie gautą siuntinį ir netikrų internetinių parduotuvių kiekį.

„Nusikaltėliams darbą smarkiai palengvina ir tai, kad kalėdiniu laikotarpiu turime ypač daug rūpesčių ir dėl to būname mažiau pastabūs. Galų gale, juk iš tiesų šiomis dienomis pašte laukiame bent keleto siuntinių, o dovanoms turime tik ribotą biudžetą ir bandome rasti geriausią jų kainą. Tad norint neužkibti ant nusikaltėlių kabliuko, reikėtų niekada neatidarinėti įtartinų nuorodų bei vadovautis taisykle – jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, metas sustoti ir atlikti keletą paprastų namų darbų“, – pataria „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis.

Nepasiduokite akimirkai

Praeityje netikras elektronines parduotuves daugeliui atpažinti pavykdavo iš tolo. Jas išduodavo vaikiškas puslapio grafinis dizainas, gramatinės klaidos ir iš užsienio kalbos neišversto teksto nuotrupos. Vis dėlto nusikaltėliai sparčiai tobulėja, samdydami profesionalius internetinių svetainių kūrėjus ir vietinius vertėjus. Taip pat piktavaliai pradėjo šias svetainės aktyviai reklamuoti socialiniuose tinkluose bei „Google Ads“ platformoje, kurios skelbimai matomi skaitant naujienų portalus ar tiesiog ieškant informacijos „Google“ paieškoje.

„Pagrindinis būdas įtarti, kad patekome į netikrą elektroninę parduotuvę – dauguma ten esančių produktų kitose prekybos vietose kainuoja 20, 30 ar net 50 proc. brangiau. Be to, apgavystę gali išduoti ir neįprastai didelis spaudimas pirkti. Suprasdami, kad kuo daugiau laiko praleisite jų internetiniame puslapyje, tuo daugiau jums kils įtarimų, sukčiai pasitelkia paskutines minutes iki „išpardavimo“ pabaigos skaičiuojančius laikrodukus, didelį raudoną šriftą ir pranešimus apie paskutinį sandėlyje likusį prekės vienetą“, – netikrų parduotuvių ypatybes vardina pašnekovas.

Kilus įtarimų, D. Povilaitis pataria nepasiduoti akimirkai, o geriau sustoti ir atkreipti dėmesį į tai, kaip patekome į šį puslapį, kokios asmeninės informacijos nori elektroninė parduotuvė, į kokioje šalyje registruotą sąskaitą prašoma mokėjimo, ir ar apie šią parduotuvę internete jau yra kažkokių atsiliepimų. Jeigu apsiperkant el. parduotuvėje yra prašoma registruotis, jokiu būdu nenaudokite to paties slaptažodžio kaip ir savo elektroniniame pašte. Patekus į sukčių rankas, galite prarasti ir prieigą prie el. pašto. Jei bent vienas iš šių kriterijų kelia įtarimų, geriausia nerizikuoti ir apsipirkti geresnę reputaciją turinčioje internetinės prekybos platformoje ar bent jau paklausti labiau iš pažįstamųjų rato patyrusio žmogaus nuomonės.

Saugokitės įtartinų SMS žinučių

Internetinės prekybos apimtys kasmet auga, o su jomis – ir pristatomų siuntinių kiekis. Daugelis mūsų šventiniu sezonu nekantriai laukiame SMS žinučių apie į vietinį pašto skyrių ar paštomatą atvykusių siuntų, todėl vos gavę pranešimą skubame imtis veiksmų, kad kuo greičiau kruopščiai planuotas dovanas turėtume savo rankose ir galėtume įteikti gavėjui. Šią gyvenimišką situaciją sukčiai pastaruoju metu taip pat bando išnaudoti.

„Prieš Kalėdas klientai vis dažniau nuo siuntų bendrovėmis ir žinomais prekių ženklais apsimetančių aferistų sulaukia SMS žinučių, kuriose pranešama apie neva gautą nemokamą dovaną ar atkeliavusią siuntą, kurią norint atsiimti reikia paspausti pridėtą nuorodą. Pastarosios nevalia spausti, kadangi ji į vartotojo įrenginį arba atsiunčia virusą, arba nukreipia į apgaulingą internetinį puslapį, kuriame už dovanos/siuntos atsiėmimą prašoma sumokėti tam tikrą sumą. Šio veiksmo rezultatas žmogui visada nenaudingas – jis ne tik negauna žadėto siuntinio, bet dažnai sukčiams dar ir patiki savo mokėjimo kortelės duomenis ar internetinės bankininkystės prisijungimus“, – patirtimi dalinasi „Telia“ atstovas.

Ekspertas pabrėžia, kad už internetu įsigytas prekes atsiskaitoma arba iš anksto pačioje elektroninėje parduotuvėje, arba kurjeriui įteikus siuntą. Nei siuntų bendrovės, nei žinomos kompanijos niekada žmonėms nesiųs SMS žinučių su mokėjimo reikalaujančiomis nuorodomis. Tad geriausia jų nespausti, o jei kyla įtarimų, kad pranešimą su nuoroda galėjo siųsti siuntų bendrovė – sutikrinti, ar sutampa joje pateiktas siuntos kodas, kurį elektroninės parduotuvės klientams dažniausiai išsiunčia elektroniniu paštu, praėjus nedaug laiko nuo mokėjimo įvykdymo.

Jei netyčia paspaudėte apgaulingą nuorodą ir iššokusiame internetiniame puslapyje pateikėte savo mokėjimo kortelės ar bankininkystės duomenis, D. Povilaitis rekomenduoja kuo greičiau apie tai informuoti savo banką bei nedelsiant kreiptis į policiją.

5 „Telia“ patarimai saugiam apsipirkimui internete

„Telia“ specialistai prieš kiekvieną mygtuko „Pirkti“ paspaudimą internetinėje erdvėje rekomenduoja atlikti penkis paprastus žingsnius, kurie padės apsisaugoti nuo didžiosios dalies pavojų.

1. Jei pasiūlymas ar tam tikros siūlomos sąlygos skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Metas sustoti ir apsvarstyti visu galimus pavojus.
2. Atsiliepimus apie elektroninę parduotuvę visada pasitikrinkite „Trustpilot“ puslapyje. Jame elektroninės prekybos platformos gali gauti patvirtinimą apie savo veiklos rimtumą ir sąžiningumą, o puslapio kūrėjai nuolat aktyviai dirba, atskleisdami sukčių sukurtas elektronines parduotuves ir šalindami netikrus atsiliepimus. Taip pat atsiliepimų apie el. prekybos svetainę paieškokite ir „Google“ sistemoje.
3. Niekada nespauskite nuorodų reklaminiuose elektroniniuose laiškuose. Užvedus pelės kursorių ar ilgiau pirštu palaikius ant nuorodos, galima iš anksto patikrinti, į kokį puslapį iš tikrųjų veda minėta nuoroda ir ar jo adresas sutampa su pranešimą siuntusios kompanijos pavadinimu. Tas pats galioja ir nuorodoms į socialinius tinklus.
4. Mokėjimą įvykdykite tik tada, kai esate visiškai tikri pasiūlymų tikrumu. Jei perkate iš parduotuvės Lietuvoje, naudokite atsiskaitymą per banko sistemą, o ne kreditine kortele. O jei vis dėlto pirkdami atsiskaitote kreditine kortele, naudokite virtualias kreditines korteles, skirtas vienam apsipirkimui.
5. Dauguma siuntų bendrovių apie siuntinio statusą gavėją informuoja SMS žinutėmis, tačiau sukčiai aktyviai tuo naudojasi, tad spausdami nuorodas tokiuose pranešimuose būkite ypač atsargūs.