Dalis įmonių kiekvieno mėnesio pradžioje elektros sąskaitos laukia ne tik kaip formalumo, bet ir kaip rizikos indikatoriaus – ar išlaidos liks planuotose ribose, ar teks ieškoti papildomų rezervų. Sausį gauta sąskaita už elektrą gali būti dvigubai ar net trigubai didesnė nei gruodį. Tokios situacijos dažniausiai kyla ne dėl pačios rinkos, o dėl verslo sprendimų, priimtų neįvertinus visų rizikų. Ekspertai išskiria penkias klaidas, kurios įmonėms gali kainuoti net šimtus tūkstančių eurų per metus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Elektros tiekimo sprendimai verslui nėra techninis formalumas – tai finansinis pasirinkimas, kurio pasekmės gali būti labai brangios. Netinkamai įvertinus rizikas ar pasirinkus modelį, neatitinkantį įmonės poreikių, klaidos gali kainuoti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų per metus. Todėl svarbiausia ne trumpalaikis kainos patrauklumas, o sprendimas, kuris užtikrina stabilumą ir leidžia išvengti nemalonių staigmenų“, – sako „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų vadovas Mantas Masalskis.
Jis įvardija penkias dažniausias įmonių klaidas, kurios vėliau gali virsti reikšmingais finansiniais nuostoliais.
1. Sprenimai priimami vertinant šios dienos situaciją
Viena dažniausių klaidų – pasirinkimas grindžiamas momentine biržos kaina. Jei ji maža, atrodo logiška rinktis su ja susietą planą. Visgi svarbiausia įvertinti, kad verslas veikia ne vieną mėnesį – jis planuoja metus ar net kelerius į priekį.
„Didžiausia rizika išryškėja tuomet, kai po kelių mėnesių rinkos situacija pasikeičia iš esmės. Staigūs kainų šuoliai gali lemti ženkliai išaugusias sąskaitas, o didžiausias iššūkis verslui dažniausiai būna ne pati suma, bet jos neprognozuojamumas ir poveikis finansų planavimui. Būtent todėl sprendimai energetikos srityje turi būti priimami įvertinus ilgalaikes pasekmes, o ne vien trumpalaikę kainų situaciją“, – sako Mantas Masalskis.
2. Neįvertinama finansinė rizikos kaina
Atstovo teigimu, įmonės dažnai skaičiuoja tik teorinį skirtumą tarp planų, bet neįsivertina, kiek joms kainuoja svyravimai.
„Jei energija sudaro reikšmingą savikainos dalį, net kelių centų pokytis už kilovatvalandę per metus gali virsti dešimtimis ar šimtais tūkstančių eurų. Dar svarbiau įsivertinti, ar įmonė gali sau leisti mėnesį, kai išlaidos energijai išauga keliasdešimt procentų. Jei ne, tuomet biržos modelis reiškia nuolatinį finansinį spaudimą“, – tvirtina „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų vadovas.
3. Skirama per mažai dėmesio tiekėjui
Renkantis elektros tiekėją verslas neretai apsiriboja kainos palyginimu, tačiau nepakankamai įvertina tiekėjo finansinį pajėgumą, patirtį rinkoje ir gebėjimą užtikrinti stabilų aptarnavimą sudėtingesniais laikotarpiais.
„Svarbiausia suprasti, kad elektros tiekimas – ilgalaikis santykis. Verslui svarbu žinoti, kad tiekėjas turi pakankamus resursus, patirtį ir aukštą klientų pasitenkinimo lygį. Tai tampa ypač svarbu sudėtingesniais rinkos laikotarpiais. Patikimas partneris reiškia ne tik konkurencingą pasiūlymą, bet ir aiškią komunikaciją bei sprendimus, kai rinka tampa nepastovi“, – pabrėžia M. Masalskis.
4. Neanalizuojamas vartojimo profilis
Viena finansiškai „brangiausių“ klaidų verslui, kuomet sprendimas dėl elektros plano priimamas neatlikus detalesnės vartojimo analizės.
„Būtina išsikelti ir atsakyti į klausimus, kada jūsų įmonėje energijos naudojama daugiausiai, ar vartojimas yra tolygus, ar labiau sezoniškas bei, koks mėnesinis svyravimas būtų finansiškai jautrus. Be šių atsakymų pasirinktas modelis gali neatitikti realių poreikių, tuomet įmonė arba permoka, arba patiria didesnę nei planuota riziką“, – akcentuoja M. Masalskis.
5. Vertinama trumpalaikė perpsektyva
Kalbėdamas apie skirtingus tiekimo modelius, ekspertas atkreipia dėmesį į NPS (angl. „Nord Pool Spot“) planą – su „Nord Pool“ elektros biržos kaina susietą modelį, kai galutinė elektros kaina kinta priklausomai nuo situacijos rinkoje. Trumpuoju laikotarpiu biržos kaina gali atrodyti patrauklesnė, tačiau verslui svarbiau įvertinti, ar toks pasirinkimas užtikrins mažesnes bendras išlaidas ir stabilų biudžetą per visus metus.
„Esame analizavę atvejų, kai metų pabaigoje bendras skirtumas tarp NPS ir fiksuotos kainos modelių buvo nedidelis. Tačiau pasirinkus biržos planą įmonė visus metus gyveno su rizika, o pasirinkus fiksuotą kainą – su aiškiu ir prognozuojamu biudžetu. Būtent prognozuojamumas verslui dažnai turi didesnę vertę nei trumpalaikis skirtumas sąskaitoje“, – pažymi M. Masalskis.
