Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/patarimai/elektronika/78866/saldikliai-ir-saldymo-dezes-ka-reiketu-zinoti-apie-maisto-saldyma/spausdinti/

Šaldikliai ir šaldymo dėžės: ką reikėtų žinoti apie maisto šaldymą

Publikuota: 2021-07-08 17:39
Tematika: Elektronika, technika
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Įsisiūbavusi vasara netruks prabėgti, o soduose ir daržuose užsiaugintų vitaminų turėti būtų gerai ir sezonui pasibaigus. Viena išeičių – užsišaldyti uogų, vaisių ar daržovių ir džiaugtis jomis, kai sodai ir daržai ištuštės. Kada ir kaip geriausiai būtų pasiruošti šaldiklį ar šaldymo dėžę? Bendrovės „Snaigė“ ir Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) atstovai pranešime žiniasklaidai primena pagrindines saugaus buitinės šaldymo įrangos naudojimo taisykles.

Šaldikliai ir šaldymo dėžės: ką reikėtų žinoti apie maisto šaldymą
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Užšaldėme ir... pamiršome?

Buitinę šaldymo įrangą gaminančios įmonės „Snaigė“ duomenimis, šaldiklių ir šaldymo dėžių paklausa mūsų šalyje yra panaši. Pasirinkimą – šaldiklis ar šaldymo dėžė – dažniausiai lemia tai, kokie ir kiek maisto produktų bus laikoma, bei kur prietaisas bus statomas. Šaldymo dėžėse galima sutalpinti didesnius maisto produktus, tad tiems, kurie laiko gyvulius arba perka skerdieną iš ūkininkų, taip pat medžiotojams, žvejams labai parankios yra šaldymo dėžės. Jos taip pat tinka įvairių nestandartinių gabaritų maisto produktų saugojimui.

Smulkesniems maisto produktams mažesnėse pakuotėse (uogoms, grybams, vaisiams, maisto pusfabrikačiams ir kt.) labiau tinka vertikalus šaldiklis. Jo stalčiuose galima tvarkingai paskirstyti maisto produktus, juos surūšiuoti. Stalčiuose lengviau nei šaldymo dėžėje matyti šaldiklio turinys, lengviau pasiekti norimą produktą, o ir vietos vertikalus šaldiklis užima mažiau.

„Šaldiklį ar šaldymo dėžę geriausia ruošti ne prieš pat sezoną, o pavasarį, kai lauke ir namie ne taip karšta. Derėtų išimti šaldiklio turinį, peržiūrėti jį, išmesti pernelyg ilgai saugomus produktus, atitirpinti šaldiklį ar šaldymo dėžę, išvalyti juos. Nors žemoje temperatūroje produktai yra saugūs, tačiau ir čia jie turi savo galiojimo laiko pabaigą. Šaldymo dėžės dugne, kur sunkiau matyti visą šaldiklio turinį, dažnai būna pamirštų, labai seniai užšaldytų maisto produktų“, – atkreipia dėmesį bendrovės „Snaigė“ rinkodaros direktorė Rūta Petrauskaitė.

R. Petrauskaitė taip pat pataria, kad tiek šaldiklyje, tiek ir šaldymo dėžėje, produktus derėtų laikyti pakuotėse – maišeliuose ar dėžutėse – taip palaikoma produktų drėgmė, nuo jos apsaugoma šaldymo įranga. Atitirpinus šaldiklį ar šaldymo dėžę, apšerkšnijusias (tai – drėgmės požymis) produktų pakuotes rekomenduojama pakeisti sausomis arba naujomis. Uogas, o ypač su cukrumi, ir ledus rekomenduojama laikyti pačioje šalčiausioje šaldiklio ar šaldymo dėžės skyriuje.

Šaldydami maistą nedarykime klaidų

Bendrovės specialistai taip pat įvardijo ir pagrindines šaldiklio ar šaldymo dėžės eksploatavimo klaidas.

  • Ilgai laikoma atidarytomis durimis. Šaldiklių ir šaldymo dėžių duris galima laikyti atidarytas tik tiek, kiek reikia produktą išimti arba įdėti. Kuo ilgiau bus laikomos atidarytos durys, tuo dažniau reikės atitirpinti. Ši taisyklė yra ypač svarbi šaldikliams su bešerkšne (No Frost) šaldymo sistema: šio principo nepaisant, ventiliatorius netrukus nepajėgia ištraukti didesnio drėgmės kiekio, todėl jis apauga šerkšnu, ledu, ventiliatorius vis sunkiau sukasi. Kita nemaloni pasekmė – šaldiklyje ar šaldymo dėžėje sumažėja šalčio.
  • Per retai atitirpinama. Šaldiklius ir šaldymo dėžes, kaip ir kitus šaldytuvus, reikia atitirpinti vieną arba du kartus per metus (arba dažniau, jeigu yra sniego ar ledo).
  • Šaldikliai ir šaldymo dėžės šaltuoju sezonu naudojami nešildomoje patalpoje. Deja, buitinės šaldymo įrangos technologija yra tokia, kad šią techniką reikia laikyti aplinkoje, kurioje yra ne mažesnė nei +16 0C temperatūra ir ne daugiau 70 procentų drėgmės. Šaltesnėje ir drėgnesnėje patalpoje kompresoriaus darbo ir stovėjimo ciklas yra nestabilus, dėl didelės drėgmės produktai greičiau apšerkšnija.

Ar visada šaldymo įranga užtikrina, kad produktai joje išliks saugūs? Kaip žinoti, kad šaldiklis ar šaldymo dėžė veikia nesklandžiai, o gal netgi sugedo? „Snaigės“ specialistai atkreipia dėmesį į keletą požymių.

„Jei kyla įtarimų, kad kompresorius nedirba – patikrinkite, ar yra elektros įtampa rozetėje. Jei atitirpo produktai – patikrinkite elektros įtampą rozetėje ir pasiklausykite, ar veikia kompresorius. Jeigu kompresorius dirba, bet šaldiklis nešaldo, kvieskite serviso atstovus. Jei kompresorius parą ar ilgiau neišsijungia, taip pat kreipkitės į meistrus. Nebent tai būtų atvejis, kai šaldiklis jungiamas pirmą kartą – tuomet kompresorius gali dirbti neišsijungdamas ilgiau“, – galimas bėdas ir išeitis vardija R. Petrauskaitė.

Elektronikos atliekoms – atskira tvarka

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė pastebi, kad prasidėjus vaisių ir daržovių šaldymo sezonui, gali kilti noras seną, neefektyvią ar sugedusią šaldymo įrangą pakeisti nauja. Ne visi gyventojai žino, o dalis jų pamiršta, kur dėti stambiagabaritės elektronikos atliekas, ar netinkamai jas identifikuoja.

„Elektronikos įrangos, o ypač senos šaldymo įrangos sudėtyje gali būti medžiagų, kurios netinkamomis sąlygomis gali virsti aplinkai ir žmonių sveikatai pavojingais teršalais. Nebenaudojami, sugedę šaldytuvai, šaldikliai, šaldymo dėžės, kaip ir elektrinės viryklės, orkaitės, gartraukiai ir panaši virtuvės technika priskiriama stambiagabaritėms elektronikos atliekoms, kurias EPA gali paimti iš namų nemokamai“, – primena L. Jurevičienė.

Pasak EPA projektų vadovės, visos elektronikos atliekos turi būti perduotos į įgaliotų tvarkytojų rankas – tik tada jos galės būti atitinkamai perdirbtos ir panaudotos naujai technikai pagaminti.

‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!