Daugumai verslų klausimas, ar verta investuoti į atsinaujinančią energetiką, jau seniai atsakytas. Saulės, vėjo energijos bei jos kaupimo sprendimai yra tapę nebe tik eksperimentu ir ne vien aplinkosaugos ar socialinės atsakomybės dalimi, bet ir strateginiu verslo valdymo elementu. Tačiau kas iš tikrųjų lemia, ar šios investicijos atsiperka?

Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
„Pastarųjų metų praktika išryškino aiškią tendenciją – energetikoje svarbiausia nebe tik instaliuotų megavatų skaičius, o gebėjimas tuos megavatus valdyti. Didėjant atsinaujinančių šaltinių daliai ir augant kainų svyravimams, vien gaminti nebeužtenka – grąžą kuria tai, kaip efektyviai ta gamyba valdoma“, – teigia „Inion Software“ vadovas dr. Šarūnas Stanaitis.
Ekspertas papildo, kad laiku pastebėti gedimai, tiksli gamybos stebėsena ir protingas energijos valdymas leidžia išspausti daugiau pajamų iš jau turimos infrastruktūros. Todėl neretai galima matyti, kad mažesni, bet gerai valdomi projektai uždirba daugiau nei didesni objektai, kurie veikia pasyviai ir reaguoja per lėtai.
Kada kaupti elektrą, o kada parduoti?
Elektros kainų svyravimai tampa kasdiene realybe – per vieną parą kaina gali keistis kelis kartus. Tokiose sąlygose vien pagaminti elektrą nebepakanka. Didesnės naudos siekiančiam verslui ją gali atnešti tik gebėjimas laiku nuspręsti, kada energiją kaupti, o kada ją parduoti rinkoje.
„Vis daugiau verslų pradeda suprasti, kad elektros energijos kaupikliai gali ne tik padėti sutaupyti, bet ir tapti investiciniu produktu. Prijungus juos prie tinklo, galima gauti pajamas už balansavimo paslaugų teikimą. Tokiu atveju kaupiklis perduodamas balansuotojui, kuris jį valdo taip, kad būtų maksimaliai išnaudojami rinkoje mokami tarifai už budėjimą, įkrovimą ar iškrovimą.
Logika aiški: kai elektra pigi, ją apsimoka kaupti, o kainai pakilus – parduoti. Kita vertus, aišku ir tai, kad tokie sprendimai nepriimami akimirksniu“, – sako Š. Stanaitis.
Anot „Inion Software“ vadovo, didžiausias efektyvumas pasiekiamas tuomet, kai kaupiklis valdomas kompleksiškai – naudojant specializuotą programinę įrangą, t. y. išmaniąją energijos valdymo sistemą, kuri prognozuoja vartojimą, biržos kainas bei saulės ar vėjo elektrinių gamybą ir parenka optimalų įkrovimo bei energijos pardavimo scenarijų. Tokiu būdu ir paties kaupiklio atsipirkimo laikotarpis gali sutrumpėti iki kelerių metų. Todėl 2026 metais efektyvumo siekiantys verslai turi ne tik aiškiai suprasti energijos kainų svyravimų reikšmę ir gebėjimo į juos reaguoti svarbą, bet ir tai, kad tik patikimos energijos valdymo sistemos leidžia stebėti rinką bei užtikrinti, kad energija būtų parduota tuo momentu, kai jos vertė didžiausia. Arba savoms reikmėms naudojama tada, kai pigiausia.
Nematomi nuostoliai
Didėjant saulės ir vėjo elektrinių skaičiui, vis dažniau pasitaiko situacijų, kai tam tikrais laikotarpiais dėl tinklo pralaidumo, saugumo ar balansavimo apribojimų dalis gamybos yra ribojama, nors elektra tuo metu turi rinkos kainą.
Verslui tai reiškia paprastą dalyką – dalis potencialių pajamų lieka neuždirbtos.
Tinklo sąlygos tampa tiesioginiu finansiniu veiksniu, todėl verslai, siekiantys didžiausio efektyvumo iš atsinaujinančių energijos išteklių, 2026 metais turės tam skirti daugiau dėmesio. Elektrinės, kurios, pavyzdžiui, neturės efektyvios valdymo sistemos, negalės prisitaikyti prie tinklo reikalavimų, priverstinai stabdys arba mažins gamybą. Tuo tarpu objektai, galintys veikti pagal tinklo taisykles ir greitai reaguoti į pokyčius, apsaugos savo pajamas ir išvengs bereikalingų nuostolių.
Kibernetinis saugumas
Svarbu nepamiršti, kad atsinaujinančios energetikos objektai, ypač energijos kaupimo sistemos, šiandien yra visiškai priklausomi nuo programinės įrangos.
„Ji valdo gamybą, kaupimą, ryšį su tinklu ir reakciją į rinkos signalus. Todėl bet koks sutrikimas, neaiški atsakomybė ar technologinė priklausomybė nuo vieno tiekėjo gali tiesiogiai paveikti veiklos tęstinumą ir pajamas. Tad saugumas šioje srityje tampa ne tik paprasta IT detale, o viso verslo atsparumo klausimu.
2026 m. verslams nebeužteks vertinti vien energijos kaupiklių techninių parametrų – vis svarbiau taps tai, kas ir kaip valdo šias sistemas. Energijos kaupimas tiesiogiai veikia elektros tiekimo stabilumą, todėl kibernetinės atakos ar programinės įrangos sutrikimai gali reikšti ne tik prastovas, bet ir prarastas pajamas kritiniais momentais“, – tvirtina Š. Stanaitis.
Paprastas pavyzdys – jei energijos kaupimo sistema dėl ribotos kontrolės, neaiškių programinės įrangos atnaujinimų ar priklausomybės nuo vieno tiekėjo laiku nereaguoja į rinkos ar tinklo signalus, energija nepanaudojama tada, kai jos vertė didžiausia. Verslui tai reiškia tiesioginį finansinį nuostolį, o pasikartojant tokioms situacijoms – ir nepasiektą planuotą investicijų grąžą.
Patikimų programinės įrangos tiekėjų pasirinkimas, saugumo užtikrinimas ir sistemos patikimumas tampa tokiais pat svarbiais kriterijais kaip ir pačių kaupiklių efektyvumas. Tad tik sprendimai, leidžiantys aiškiai kontroliuoti programinę įrangą, duomenų srautus ir tiekėjų atsakomybes, ateityje padės sumažinti technologines priklausomybes ir užtikrinti, kad energijos kaupimas iš tiesų dirbtų verslui.
