Nors technologijos nuolat tobulėja, vienas iš paprasčiausių ir seniausių būdų, kaip vairuotojai bendrauja tarpusavyje, išlieka automobilio garsinis signalas. Paspaustas signalas gali pranešti apie pavojingą manevrą, priminti užsnūdusiai vairuotojui prie šviesoforo arba tiesiog išreikšti nepasitenkinimą.
Asociatyvi nuotr.
Dažnas nekantrus vairuotojas, kuris nevengia spausti signalo, kartais pagalvoja, ar šis garsas kada nors gali pasibaigti. Ar įmanoma, kad automobilis liktų be signalo? Norint suprasti, ar signalas gali išsekti, pirmiausia reikia žinoti, kaip jis veikia. Atrodo, kad paspaudus vairą oras praeina per signalą, bet iš tikrųjų mechanizmas yra kitoks.
Daugumoje lengvųjų automobilių naudojamas elektromagnetinis signalas. Paspaudus vairą įsijungia elektros srovė, sukurianti elektromagnetinį lauką, kuris vibruoja metalinę diafragmą. Būtent ši vibracija sukuria mums pažįstamą pypsėjimo garsą.
Skirtumai tarp automobilių ir sunkvežimių
Dideliuose sunkvežimiuose dažnai naudojami oro signalai, veikiantys suspausto oro pagalba. Jie garsesni ir labiau skirti įspėti aplinkinius. Kai kurie automobilių savininkai taip pat pasirenka įdiegti tokio tipo signalus, siekdami galingesnio garso, tačiau tai nėra įprasta praktika.
Standartiniuose automobiliuose dominuoja elektromagnetiniai signalai. Kadangi dauguma signalų veikia ne suspausto oro, o elektros pagrindu, jie negali „išsibaigti“ dėl oro trūkumo. Dažniausiai signalas ima veikti silpniau arba visiškai nustoja veikti dėl elektros sistemos gedimo.
Dažniausios priežastys, tai sugedęs saugiklis arba relė, kurios reguliuoja elektros srovės tekėjimą į signalą. Taip pat problemų gali sukelti susidėvėję laidai, blogas kontaktas ar atsilaisvinusi įžeminimo jungtis. Tokiais atvejais dažnai pakanka pakeisti saugiklį ar patikrinti jungtis.
Dažniausi gedimai
Kartais pasitaiko, kad signalas užstringa įjungtas ir tęsiasi net vairuotojui atleidus mygtuką. Laikinai šią bėdą galima spręsti atjungiant laidus, tačiau ilgalaikis sprendimas yra vairo mygtuko remonto ar keitimo darbai.
Rečiau signalas nustoja veikti dėl pažeistos diafragmos, kuri paprastai būna patvaresnė nei visa elektros sistema. Tokiu atveju signalas skamba silpnai ar dusliai. Apskritai automobilio signalams nereikia ypatingos priežiūros.
Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, „Bosch“, gamina signalus su specialiais filtrais, kurie saugo nuo purvo ir drėgmės. Tai pailgina jų tarnavimo laiką ir sumažina gedimų tikimybę. Paprastai signalas turėtų tarnauti tiek pat, kiek ir pats automobilis, nebent jį paveikia tam tikros techninės problemos.
Signalo naudojimo kultūra
Prieš šimtą metų, kai automobiliai dar buvo retenybė, buvo laikoma mandagu signalizuoti artėjant prie pėsčiųjų. Tuomet signalai skambėjo kur kas švelniau, o vienas iš žymesnių signalų, vadinamas „Klaksonu“, skleidė linksmą „ahooga“ garsą, kuris išpopuliarėjo XX amžiaus pradžioje.
Šiandien signalas dažniausiai naudojamas kito vairuotojo klaidai parodyti. Vis dėlto jo per dažnas naudojimas gali būti neteisėtas. Pavyzdžiui, Niujorke draudžiama signalizuoti be tiesioginės grėsmės. Kai kur įrengiamos specialios kameros, fiksuojančios garsą ir numerius, o už taisyklių pažeidimą skiriamos baudos.
Kituose regionuose, pavyzdžiui, Vašingtono valstijoje, signalą leidžiama naudoti tik saugumui užtikrinti, o tokiose vietose kaip Meinas ar Oregonas draudžiamas bet koks perteklinis pypsėjimas.
Skirtingos signalų tradicijos pasaulyje
Signalų naudojimo tradicijos skirtingose šalyse labai įvairios. Pavyzdžiui, Indijoje trumpi ir dažni pyptelėjimai dažnai primena savotišką Morzės kodą ir yra naudojami kaip bendravimo priemonė.
Egipte vairuotojai trumpu signalu gali parodyti, kad leidžia kitam automobiliui pravažiuoti arba kad jų transporto priemonė yra laisva kaip taksi. Kai kuriose šalyse signalas gali būti draugiškas pasisveikinimas, o ne tik priekaištas kelyje.
Automobilio signalas nėra begalinio oro rezervuaro įrenginys, bet jis ir nesibaigia taip, kaip kartais juokaujama. Dažniausiai problemos kyla dėl elektros sistemos, o ne dėl mechaninių veiksnių. Todėl signalas paprastai tarnauja tiek, kiek pats automobilis.
Ar jis nutils, priklauso ne nuo techninių ribų, o nuo to, ar vairuotojas gebės jį naudoti atsakingai. Signalas turėtų būti naudojamas tik tada, kai tai reikalinga saugumui, o ne kaip emocijų išraiška. Tai padeda išlaikyti pagarbą kelyje ir užtikrina, kad pypsėjimas būtų išgirstas būtent tada, kai jis labiausiai reikalingas.
