Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/naujienos/verslas/99908/elektros-kainos-isliko-stabilios/spausdinti

Elektros kainos išliko stabilios

Publikuota: 2026-01-27 07:28
Tematika: Verslo naujienos
Inf. šaltinis: Lietuvos energetikos agentūra

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 proc. – nuo 160,5 Eur/MWh iki 156,0 Eur/MWh. Praėjusią savaitę Lietuvoje augo vėjo generacija, tai prisidėjo stabilizuojant didmenines elektros kainas ir jos nežymiai smuktelėjo, nors išliko palyginti aukštos dėl šaltų orų lemiamo didelio elektros vartojimo.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 73–158 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 26–123 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Sausio 19–25 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos mažėjo 3 proc. – nuo 160,5 Eur/MWh iki 156 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 0,5 proc. – nuo 156,8 Eur/MWh iki 156 Eur/MWh, o Lenkijoje – 17 proc. – nuo 169,7 Eur/MWh iki 140 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 16 proc. – nuo 101,7 Eur/MWh iki 118,3 Eur/MWh, Vokietijoje kilo 12 proc. – nuo 108,7 Eur/MWh iki 121,8 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos didėjo 78 proc. – nuo 75,1 Eur/MWh iki 133,3 Eur/MWh.

Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 111,2 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 81,8 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje sausio 19–25 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 0,6 proc. – iki 332,5 GWh. Suvartojimas šiemet – 25,2 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę (265,5 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 237,7 GWh, arba 19,4 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 71 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos. Palyginimui, ankstesnę savaitę Lietuvoje pagaminta 60 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos. Prieš metus tą pačią savaitę Lietuvoje pagaminta 59 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos, Latvijos ir Lenkijos.

Šių metų sausio 1–25 d. Lietuvoje pasigaminome apie 65 proc. suvartotos elektros energijos. Praėjusiais metais, tuo pačiu laikotarpiu, šalyje pasigaminome 74 proc. reikalingos elektros.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 146,0 GWh, arba 48,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 98,5 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 51,9 GWh, arba 64,4 proc. mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės per savaitę pagamino 60,0 GWh elektros energijos – tai 14,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 70,4 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 70,7 GWh elektros energijos, arba 17,7 proc. daugiau nei šiemet.

Saulės elektrinės pagamino 5,2 GWh elektros – tai 57,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 3,3 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 24,7 proc. mažiau elektros energijos – 3,9 GWh.

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 12,1 GWh – tai 10,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 13,5 GWh, ir 25,9 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 16,3 GWh.

2025 m. Europos Sąjungoje užfiksuotas istorinis lūžis energetikoje: vėjo ir saulės jėgainės pirmą kartą pagamino daugiau elektros energijos (30 proc.) nei iškastinis kuras (29 procentų). Remiantis „Ember“ duomenimis, bendra mažo anglies dioksido kiekio energijos dalis, įskaitant branduolinę energetiką, pasiekė net 71 proc., o anglies naudojimas nukrito iki rekordinės žemumos. Nors sparčiai augantys saulės jėgainių pajėgumai skatina dekarbonizaciją, procesas susiduria su politiniu pasipriešinimu ir infrastruktūros iššūkiais. Nepakankamos investicijos į elektros tinklus ir energijos kaupimo sistemas lemia priverstinius gamybos stabdymus piko metu, o tai didina sąnaudas bei išlaiko aukštas kainas vartotojams. Siekiant stabilizuoti rinką ir mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, ekspertai pabrėžia būtinybę skubiai modernizuoti tinklus ir didinti elektros kaupimo baterijų rezervą.

Elektros kainos išliko stabilios
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!