Lapkritis Lietuvoje – šaltas ir žiemiškas, o elektros biržoje – nepastovus ir brangesnis nei spalis. Didžiausią įtaką elektros kainoms turėjo ne tik orai ar vis tamsesnės dienos, bet ir elektros perdavimo jungčių su regionu remonto darbai. Ekspertai sako, kad panašios tendencijos vyraus ir paskutinį šių metų mėnesį, tačiau ar tikrai už elektrą mokėsime tiek pat, o gal net daugiau?
Lapkritis nustebino sniego gausa, o vidutinė paros temperatūra siekė tik apie 3 laipsnius šilumos. Trumpesnės dienos, šaltesnės naktys vertė intensyviau šildyti namus. Ženkliai sumažėjusi generacija iš atsinaujinančių šaltinių spaudė ieškoti alternatyvių, brangesnių būdų elektros energijos gavybai visame regione. Tai reiškia, kad elektrą išgavome brangiau, todėl biržoje formavosi didesnė kaina už megavatvalandę.
Pozityvo kainų atžvilgiu nepridėjo ir susitraukusios importo apimtys iš Skandinavijos šalių dėl Estiją ir Latviją jungiančios elektros perdavimo jungties remonto darbų. Anot žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovo Simono Jasiulio, importo galimybės šia jungtimi sumažėjo perpus.
„Lapkritį slidu buvo ne tik žmonėms gatvėse, bet ir elektros kainoms biržoje. Atkeliavusi žiema, sumažėjusi generacija iš atsinaujinančių šaltinių, susitraukusios importo galimybės iš Skandinavijos vertė žvalgytis į elektros energijos gamybos būdus iškastiniais resursais. Sudedame kiekvieną faktorių vieną prie kito ir gauname, kad lapkritį elektros energija – didesnė nei spalį“, – sako ekspertas.
Anot jo, lapkritį didmeninė kaina buvo beveik 6 proc. didesnė nei spalį ir 25 proc. didesnė nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. „Enefit“ klientams, pasirinkusiems su birža susietus tiekimo planus, galutinė vidutinė kaina (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) siekė apie 24,82 ct/kWh (su PVM).
Trys veiksniai, į ką atkreipti dėmesį gruodį
S. Jasiulis sako, kad gruodį elektros energijos kainoms biržoje įtakos turės keli aspektai:
Pirmiausia – orai ir vėjas. Nors lapkritis jau priminė, kaip atrodo tikra žiema, jai trūko vieno atributo – vėjo. Jeigu gruodžio mėnesį temperatūra laikysis panašiame lygyje, o vėjo turėsime daugiau – vartotojai gali tikėtis mažesnių sąskaitų.
Antra – Baltijos šalyse veikiančios hidroelektrinės. Latvijoje lapkričio mėnesį elektros gamybos apimtys ženkliai augo, tačiau vis dar nepakankamai, kad tai turėtų reikšmingos įtakos galutinei mėnesio kainai už elektros energiją. Visgi jei tendencijos išliks panašios ir hidroelektrinėse generuojamas elektros energijos kiekis augs – čia taip pat galime tikėtis pozityvių žinių ir mažesnių skaičių sąskaitose.
Trečias svarbus veiksnys, kuris bus aktualus ne tik gruodį, bet ir visą žiemą – dujų kainos. Kol kas dujų megavatvalandės kaina siekia apie 30 eurų, o tai yra pozityvus reiškinys. Jeigu vėjo šalyje ar visame regione nesulauksime daugiau – turėsime elektros energiją gaminti dujomis varomomis elektrinėmis. Jei dujų kainos nekils – elektros energiją gaminsime pigiau.
„Gruodis netikėtumų pateikti neturėtų. Nors bendraudami su kai kuriais klientais jaučiame nerimą, dabar atrodo, kad jam pagrindo nėra. Nuolat stebime elektros rinką, kartu su ekspertais analizuojame kainų pokyčius, tad klientus galime nuraminti – staigaus ar didelio kainų augimo gruodį sulaukti neturėtumėme. Net priešingai – prognozuojama, kad galutinė vidutinė elektros kaina bus šiek tiek pigesnė nei lapkritį, o tai reiškia, kad ir sąskaitas „Enefit“ klientams išrašysime mažesnes“, – sako S. Jasiulis.
Anot jo, gruodžio mėnesį elektros kaina už kilovatvalandę gyventojams, susiejusiems savo elektros tiekimo planus su birža, tikėtina, sieks apie 24,31 ct.
Lenkai mokėjo brangiau, estai – pigiau
Lyginant Lietuvą su kitomis Europos šalimis – pigiau nei Lenkijoje, bet brangiau nei Estijoje ar Vokietijoje. Pavyzdžiui, jei didmeninė elektros kaina praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 11,09 ct/kWh (be PVM ir kitų dedamųjų), tai Vokietijoje ji siekė 10,18 ct/kWh, o Lenkijoje – 12,40 ct/kWh. Tuo tarpu Estijoje kaina buvo 9,59 ct/kWh, Latvijoje – taip pat 11,09 ct/kWh.
Praėjusį mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių išaugo. Bendrai iš vėjo ir saulės šaltinių sugeneruota daugiau nei 336 GWh, kai rugsėjį – 471 GWh. Bendras elektros energijos vartojimas šalyje taip pat išaugo apie 10 proc. ir siekė 1105 GWh, kai spalį – 1006 GWh.
