Dėl mažėjusios saulės elektrinių generacijos, vėsesnių orų, augusio elektros energijos vartojimo bei elektros perdavimo jungčių su Skandinavija remontu, didmeninių elektros energijos kainų vidurkis spalį kilo 25 proc. beveik visame Baltijos jūros regione – jis mažėjo tik Lenkijoje.
Nacionalinė elektros generacija 2025 m. spalį patenkino apie 75 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Spalį elektros energijos vartojimas buvo 1,6 proc. mažesnis nei pernai tą patį mėnesį, bet 12,4 proc. didesnis nei šių metų rugsėjį.
Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija spalį buvo vėjo elektrinės, pagaminusios 38,3 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos (385,7 GWh). Šiluminės elektrinės dešimtąjį metų mėnesį pagamino 184,9 GWh elektros energijos, tai patenkino 18,4 proc. Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikio. Saulės elektrinės per spalį pagamino 85,4 GWh elektros energijos ir patenkino 8,5 proc. elektros vartojimo poreikio. Per mėnesį apie 24,6 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos importuota per Lietuvos–Švedijos ir Lietuvos–Latvijos jungtis, o Lietuvos–Lenkijos jungtimis dominavo eksportas.
Didmeninės elektros kainų vidurkis spalį siekė 105,03 Eur/MWh, ir, palyginus su rugsėjo mėnesio vidurkiu (84,01 Eur/MWh), augo 25 procentais. Kainų augimą lėmė sumažėjusi vietinė saulės elektrinių generacija, išaugęs vartojimas, mažesni pigesnės elektros iš Skandinavijos srautai dėl riboto elektros perdavimo jungčių veikimo. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šių metų pabaigoje didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti 90–100 Eur/MWh ribose.
Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis spalį – 89 Eur/MWh. Lyginant 2025 m. spalį ir rugsėjį Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos mažėjo tik Lenkijoje – smuko 2,4 proc., ir buvo 105 Eur/MWh. Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos spalį buvo Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, mažiausios – Prancūzijoje, Suomijoje ir Švedijoje.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per spalį padidėjo 0,4 proc. – nuo 0,251 Eur/kWh iki 0,252 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 0,4 proc. – nuo 0,250 Eur/kWh iki 0,249 Eur/kWh.
Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina šių metų spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, didėjo nuo 0,239 Eur/kWh iki 0,264 Eur/kWh, arba 10 procentų.
Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius spalį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 4,3 proc. – padaugėjo 1 686 elektromobiliais. Lapkričio 1 d. buvo įregistruoti 41 188 elektromobiliai (21 807 grynieji elektromobiliai ir 19 381 – įkraunami hibridai). Nuo metų pradžios elektromobilių skaičius parke išaugo 45,7 procento.
Šių metų spalį viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 1,82 GWh elektros energijos – daugiausiai per 2025 m. ir 3,7 proc. daugiau nei ankstesnis rekordas, užfiksuotas šį rugpjūtį, kai suvartota 1,76 GWh, bei 67,3 proc. daugiau nei lygiai prieš metus (1,08 GWh).
Nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, spalį kainavo 3,17 Eur, arba 2,4 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (7,76 Eur) ir 2,8 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (8,99 Eur).
